Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Artėjant šildymo sezonui, šiluma Kaune ir Jurbarke nebrangsta
2024-09-05
Šaltinis: www.kaunas.kasvyksta.lt, 2024 m. rugsėjo 4 d.
Rugpjūčio pabaigoje Kauno miesto savivaldybės įmonės – AB „Kauno energija“ – valdybos sprendimu nustatytos rugsėjo mėnesį galiosiančios galutinės šilumos kainos yra mažesnės už prieš tai buvusiąsias. Be pridėtinės vertės mokesčio – 6,16 ct/kWh.
Rugpjūtį, primena naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, galiojo kitoks centralizuotai tiekiamos šilumos tarifas, taikomas būstus šildantiems gyventojams, – 6,53 ct už 1 kilovatvalandę suvartotos šilumos.
Daugiau skaitykite https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/09/04/verslas/artejant-sildymo-sezonui-siluma-kaune-ir-jurbarke-nebrangsta/
Kitos naujienos
2025
Balandžio
08
Daugiabučių namų bendrijos Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomos idealiu būsto valdymo modeliu. Tikėta, kad bendrą turtą prižiūrėti pigiau, valdyti – demokratiškiau, o svarbiausia – patys gyventojai gali priimti naudingiausius ir jų interesus geriausiai atitinkančius sprendimus.
2025
Balandžio
08
Atėjus pavasariui ir pasibaigus šildymo sezonui, apie šilumą imama galvoti vis rečiau. Tačiau mokslininkai primena – šiluma yra ne tik sezoninis poreikis, bet ir svarbus energijos resursas, kurį galima išsaugoti ir panaudoti tada, kai labiausiai reikia.
2025
Balandžio
08
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro duomenys rodo, kad nors Lietuvos aplinkos oro tarša mažėja, didžiausiais jos šaltiniais išlieka naftos produktų gamybos ir sandėliavimo, transporto, šilumos gamybos bei žemės ūkio sektoriai.