Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
ARTĖJA ŠALČIAI
AB „Panevėžio energija“ 2021-01-14 pranešimas
Meteorologai savaitgalį prognozuoja žymesnį oro atšalimą, o esant žemai oro temperatūrai ilgesnį laiką, išryškėja pastatų statybinių konstrukcijų ir šildymo sistemų darbo defektai, dėl kurių didėja suvartojamos šilumos kiekis, netolygiai šildomos patalpos pastatuose.
Siekiant pastatuose išvengti šildymo ir karšto vandens sistemų darbo sutrikimų, būtinas šilumos vartotojų, pastatų šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojų, daugiabučių namų bendrijų pirmininkų bei atsakingų už pastatų šilumos ūkį asmenų dėmesys į pastatų sandarumą. Bendro naudojimo patalpos (laiptinės, techniniai koridoriai, rūsiai ir pan.), kuriose sumontuoti šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžiai ar radiatoriai, turi būti užsandarintos taip, kad būtų išvengta vamzdynų ar radiatorių užšalimo. Vertėtų atkreipti dėmesį ir patikrinti tas pastato šildymo sistemos vietas, kur vamzdynai įrengti arti lauko durų. Vertėtų įvertinti nešildomose bendro naudojimo patalpose esančių šilumos vamzdžių izoliaciją ir, jei reikia, ją suremontuoti. Šilumos vartotojai, pastebėję trūkumus turėtų apie juos pranešti prižiūrėtojams.
Atkreiptinas dėmesys, kad šildymo sezono metu gyvenamosiose patalpose turi būti užtikrinta higienos normomis nustatyta patalpų oro temperatūra, t.y. gyvenamuose kambariuose turi būti mažiausiai +18°C. Daugiabučiuose namuose esant ne vienodai šildomoms patalpoms ar esant žemesnėms oro temperatūroms jose, vartotojai turėtų kreiptis į pastatų šildymo ir karšto vandens sistemųprižiūrėtojus. Šildymo sistemų prižiūrėtojai, savo ruožtu, turėtų nedelsiant pranešti šilumos tiekėjui apie pastatų šilumos tinklų įvaduose ar pastatų sistemose atsiradusius sutrikimus. AB „Panevėžio energija“ dispečerinės tarnybos telefonas ( 8-45) 501 055. Panevėžio mieste, tiekiant šilumą atvira sistema bei namo šilumos punkte neveikiant karšto vandens temperatūros reguliatoriams, atšalus orams iš vartotojų čiaupų tekančio karšto vandens temperatūra gali siekti +90°C , todėl gyventojai daugiabučiuose namuose karštą vandenį turėtų naudoti atsargiai, kad nenusiplikytų, bei tuo pačiu kartu su kaimynais svarstyti namo šilumos punkto modernizavimo klausimą, taip išsprendžiant karšto vandens ruošimo, reguliavimo ir naudojimo problemą.
Kitos naujienos

LŠTA šilumininkų–praktikų susitikimas Klaipėdoje subūrė šalies šilumos tiekėjus aptarti naujausių technologinių sprendimų ir aplankyti modernizuotus AB „Klaipėdos energija“ objektus. Renginio metu pristatyti pažangūs projektai – nuo akumuliacinių talpų ir ORC jėgainių iki žematemperatūrių tinklų – rodo kryptingą sektoriaus žingsnį link tvaresnės ir efektyvesnės energetikos. Dalijimasis patirtimi tarp įmonių stiprina visos šalies CŠT transformaciją.
Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas, taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.
Daugelis Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų valdydami verslą vis dar remiasi buhalterinės apskaitos sistemomis, nors verslo valdymo sistemos suteikia nepalyginamai didesnę vertę ir naudą valdant kaštus ir turtą, didinant darbo našumą, veiklos kokybę, mažinant kokybės nuostolius.
Šildymo sezono metu miestų oras tampa labiau užterštas – didėja kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija, daranti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Didesnis oro užterštumas stebimas individualių namų rajonuose, kur šildymui dažnai naudojami kietojo kuro katilai.