Straipsnis publikuotas 2023 m. lapkričio 21 d. www.delfi.lt

Prasidėjęs šildymo sezonas ir vėl skatina žmones nerimauti, o lyginant kainas su pernykštėmis daugelis pastebi menką sąskaitos augimą. Vis dėlto stebint istorinius duomenis matyti, kad šildymo sąskaitos nėra nuolat augančios: jos tai didėja, tai krenta. Tad kaip atrodė šildymo kainos per pastaruosius dešimt metų ir kodėl esame linkę pastebėti tik augimą, bet nesidžiaugti kainų kritimu?

Istoriniai duomenys įrodo: šildymo kainos nešauna kaip raketa į viršų nuolat Analizuojant 2019-2022 m. lapkričio mėnesius matyti, kad šilumos kaina neturėjo tendencijos kasmet augti: „Viena sąskaita“ duomenimis, 2019 m. lapkričio mėn. vidutinė šildymo sąskaita Lietuvoje siekė 29,65 Eur, 2020 m. ji krito – 20,61 Eur, 2021 m. ir 2022 m. vėl augo. Faktas, kad kainos ne nuolatos auga, iliustruojamas ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis (VERT), kurie atspindi ilgesnį laikotarpį.

VERT interneto svetainėje pateiktais duomenimis, nuo 2002 m. iki 2005 m. šildymo kaina kasmet krito, tuomet tarp 2005 ir 2012 m. augo, o nuo 2012 m. iki pat 2020 m. ir vėl mažėjo. Augimas prasidėjo tik 2020 m., kai pasaulį sukrėtė pandemija, o vėliau ir karas. Tad sakyti, kad šildymo kainos tik kyla, yra klaida: suprantama, kad labiau pastebime blogas naujienas, t. y. kainų augimą, bet visada verta atsigręžti į faktus“, – komentuoja Aušra Čiuplienė, „Viena sąskaita“ generalinė direktorė. Pasak sąskaitų apmokėjimo platformos vadovės, žmonės dažnai neatkreipia dėmesio į teigiamus pokyčius, bet labai gerai įsimena mažiau pozityvius, nes apie juos paprasčiausiai yra daugiau kalbama.

Praeityje kilusios kainos formuoja mąstymą šiandien Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, priežasčių, kodėl nepastebime kainų kritimo, yra ne viena, ir jos yra užprogramuotos mūsų psichologijoje. „Viena priežasčių yra mūsų pesimistinė mąstymo schema: praeityje esame patyrę, kad kažkas vyko bloga linkme, todėl tokios įvykių eigos tikimės ir dabar. Pavyzdžiui, norėjome įsigyti butą, bet laukėme metus ir per tą laiką jis pabrango, todėl tipiškai esame pratę galvoti, kad negali būti viskas gerai: kainos turi kilti, sveikata blogėti. Ir tokią mąstymo schemą turi daug žmonių, į daug ką žiūrime su nerimu, pesimizmu, nes esame patyrę blogų dalykų. Mūsų smegenys neigiamas patirtis akcentuoja daug labiau: jei keturis kartus pasiseka, o vieną – ne, tą vieną atsiminsime daug labiau nei keturis buvusius prieš tai. Tas pats yra ir su šildymo kainomis: daug labiau užfiksuojame jų kilimą nei kritimą“, – komentuoja psichologė Genovaitė Petronienė.

Psichologę papildo ir „Viena sąskaita“ vadovė: „Kai kurie pokyčiai gali likti nepastebėti, jeigu asmuo neseka statistikos ir koncentruojasi tik į visuomenėje sklandančias nuotaikas. Vis dėlto priemonių atidžiau sekti realią kainų situaciją tikrai yra: pavyzdžiui, naudojantis sąskaitų apmokėjimo platforma „Viena sąskaita“ visada galima patikrinti savo sąskaitos istorinius duomenis ir ten pamatyti, ar kainos tikrai visada kilo. Statistikos pokyčiai taip pat leidžia prognozuoti, kuriuos mėnesius galima tikėtis šildymo sezono pabaigos ir numatyti, kiek bendrai sumažės mokesčių suma. Žinojimas leidžia jaustis ramiau ir saugiau“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/premium/ar-tikrai-pastebime-sildymo-kainu-pokycius-ir-kodel-matome-tik-ju-augima-95133509