Šaltinis: www.delfi.lt, „Tvari Lietuva, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2023 m. balandžio 13 d.

Karas Ukrainoje dar labiau paspartino Europos elektros sistemos integravimą kuomet į bendrą sistemą prisijungia vis daugiau nedidelių, dažnai privačių tiekėjų – mažos hidroelektrinės, saulės, vėjo jėgainės. Siekiant pigios, stabilios ir žalios šilumos energijos, tas pats laukia ir šilumos ūkio.

Parengė Baltąją knygą

„Šilumos ūkio diversifikavimas nereiškia, kad atsisakysime pačios centralizuoto šilumos tiekimo idėjos. Tačiau šilumą tiekiantys šaltiniai būtų išskaidyti, nes tai racionalu, didina tinklo saugumą, tvariau, nes leidžia mažinti iškastinio kuro naudojimą ir, kas labai svarbu vartotojui, jeigu tai mažina šilumos kainą“, – sako Darius Gagys, „Danfoss“ pardavimų vadovas Baltijos šalyse.

Vienas pasaulinių šilumos ūkio sprendimų lyderių „Danfoss“ parengė Baltąją knygą „Atsparios regioninės energetikos infrastruktūros kūrimas“, kurioje remiantis moksliniais tyrimais pristatoma diversifikuoto šilumos tiekimo išnaudojant esamus šilumos tinklus vizija. (Studiją galima rasti čia New white paper: Designing a resilient district energy infrastructure | Danfoss ) „Lietuva jau žengė pirmuosius žingsnius šiuo keliu – šilumos ūkyje kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui Kėdainiuose ir Panevėžyje, perteklinę techninę šilumą tiekia gamybos įmonės. Skandinavijos ir Vakarų Europos miestuose žengta dar toliau ir šilumą jau dalinai tiekia prekybos centrai, duomenų centrai. Konkurencija priverčia pasitempti ir mažina kainas, kitas žingsnis galėtų būti šilumos ūkio pertvarkymas, kuris leistų į tinklą integruoti dar daugiau tiekėjų, išnaudoti šilumos potencialą daug optimaliau, o patį tinklą darytų gerokai saugesniu ir tvaresniu“, – pastebi D. Gagys.

Centrinio šildymo bėdos

Šiandieninis centralizuotos šilumos gamybos tinklas dažnai yra nesaugus ir nelankstus keliais aspektais. Vienas jų – energetinė priklausomybė nuo iškastinio kuro, ką labai aiškiai parodė šių dienų geopolitinė situacija. Iškastinis kuras vis dar deginamas, siekiant patenkint apie 70 proc. ES šildymo ir vėdinimo poreikių. 21 proc. iškastinio kuro sudaro dujos. „Prasidėjus karui Ukrainoje neramu buvo visoje Europoje – kaip pavyks išgyventi žiemą. Žiemą išgyvenome, tačiau už energijos resursus teko mokėti labai brangiai. Diversifikavome iškastinio kuro tiekimą ir energija atpigo, tačiau problema niekur nedingo. Be to, nei per žingsnį nepasistūmėjome Žaliojo kurso kryptimi“, – sako D. Gagys.

Taip pat šilumos tinklai išliko fiziškai nesaugūs – rimtesnis gedimas centrinėje elektrinėje ar magistraliniame vamzdyje gali be šilumos palikti miestelį ar didesnio miesto rajoną. Kaip lengvai toks tinklas pažeidžiamas puikiai parodė karas Ukrainoje, kur elektra ir šiluma dažnai gaminama stambiose centrinėse kogeneracinėse elektrinėse. Tačiau be šilumos miesto rajoną ar miestelį gali palikti ir didesnė avarija

Neišnaudojami resursai

„Šiandien, kuomet pasaulyje ieškoma ir randama vis daugiau diversifikuotų sprendimų, centralizuotos šilumos gamybos modelis, kai miestą šiluma aprūpina viena ar kelios didelės kogeneracinės jėgainės, progresyviuose Europos miestuose jau tampa praeitimi, kokia kažkada buvo kiekvieno namo šildymas anglimis ar malkomis. Didelės galios jėgainės, aprūpindamos miestą reikiamu šilumos kiekiu piko metu, tai reiškia pakankamai retai, skaičiuojama, dirba vos keliasdešimt procentų pajėgumu“, – sako D. Gagys.

„Danfoss“ savo Baltojoje knygoje kalba apie galimybę diversifikuoti šilumos gamybos procesą integruojant į ją kuo daugiau šilumos gamybos šaltinių. Panaudojus gamybos įmonių, prekybos ir duomenų centrų generuojamą šilumą visa sistema taptų tvaresnė ir labiau draugiška aplinkai. Taip pat galima naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių kaip geoterminiai įrenginiai. „Be to, siekiant patenkinti miestų poreikius piko metu, racionalu statyti šilumos kaupyklas. Jų įrengimas gana paprastas ir pigus, tad tai galima daryti jau dabar. Kauptume šilumą tuomet kai mieste jos poreikis nedidelis ir kai energija pigiausia. O panaudotume momentiniais šilumos poreikio pakilimais – rytais kai visi eina į darbą ir puola praustis, savaitgaliais, šalčiausiomis naktimis, avarijų metu“, – siūlo Darius Gagys.

Tam, kad energija būtų pigesnė bei „žalesnė“, kogeneracinėse jėgainėse galima ne tik gaminti bet ir kaupti šilumą, ne tik generuoti, bet ir akumuliuoti elektrą, taip balansuojant energijos vartojimo ir gamybos apimtis. Šiandien kai kuriais laikotarpiais turime situaciją, kai elektra beveik nieko nekainuoja, o kai kuriose Vakarų Europos šalyse ji turi net neigiamą kainą – puiki proga gaminti šilumą naudojantis elektra ir ją kaupti. Ir tai tiki viena galimybių.

Šilumą leidžiame į orą

Lietuvoje kasmet prarandame apie 1,3 TWh šilumos kaip techninius nuostolius – jie sudaro kiek mažiau nei 14 proc. viso pagaminamo šilumos kiekio. Tai nedaug, palyginti su tuo kas buvo prieš 30 metų, kai prarasdavome apie 30 proc. gaminamos šilumos.

Tačiau tai vis dar reikšmingai didesni šilumos nuotoliai nei moderniuose Vakarų Europos ir Skandinavijos miestuose, kuriuose nebuvo masinės griūties ekonomikos transformacijos laikotarpiu. Mažiausi šilumos perdavimo nuostoliai miestuose, kuriuose centrinis šildymas valdomas dirbtiniu intelektu paremtomis programomis, kurios geba labai tiksliai apskaičiuoti šilimos poreikius, pateikti prognozes į ateitį, tad šilumos pagaminama tiek kiek reikia ir ji paskirstoma labai tikslingai – reikiamu metu į reikiama vietą. „Lietuvoje šiandien nėra nei vieno miesto, kuris darytų tikslų suvartojamos šilumos monitoringą. Dėl to gaminama ir patiekiama dėl viso pikto daugiau šilumos nei jos reikia iš tiesų, pačią šildymo sistemą reguliuoja žmogus. Jei pasitelktume dirbtiniu intelektu paremtas technologijas, per vieną sezoną sutaupytume milijonus eurų, o šilumos kaina ne tik sumažėtų, bet ir mažiau priklausytų nuo kuro kainos bei gyventume tvariau. Verta paminėti, jog per metus prarandama 1,3 TWh šilumos, kuri pagaminama šilumos jėgainių. Jei įvertintume ir tą šilumą, kurią į orą išleidžia gamybos įmonės, prekybos centrai, duomenų centrai – kiekis būtų gerokai didesnis. Skaičiuojama, jog ES šalyse šių įstaigų pagaminamos ir prarandamos į aplinką šilumos beveik pakaktų gyvenamojo būsto bei biurų šildymui“, – pastebi D.Gagys.

Pokyčius lems gebėjimas apskaičiuoti

Tokios sistemos kaip „Danfoss Leanheat“ ar „Danfoss Titan“ vertina istorinius suvartojimo duomenis kiekvienoje centrinio šildymo tinklo atšakoje, net kiekviename name ir objekte atskirai. Atsižvelgdamos į mažiausiai trijų skirtingų meteorologinių stočių duomenis ne tik paskaičiuoja kiek kur reikia šilumos esamu momentu, bet sudaro 6 dienų tiekimo grafiką įvertindama kiekvienos valandos poreikį atskirai.

Skaičiuojama, jog tokia sistema vien tikslesnio skaičiavimo dėka gali padėti sutaupyti 8-10 proc. suvartojamos energijos. „Jei žinome, kad, pavyzdžiui, esant -10C temperatūrai į konkretų rajoną turime tiekti +85C temperatūros šilumnešį, prie -7C jau gali pakakti +80C. Šis skirtumas konvertavus į kuro sąnaudas bei šilumos nuostolius susidaro tikrai didelis“, – skaičius mini „Danfoss“ atstovas.

Maža to, išmanios šilumos ūkio valdymo sistemos geba simuliuoti ir analizuoti avarijų šilumos tinkluose atvejus ir labai aiškiai numatyti veiksmus bei energijos poreikius joms nutikus.

Lygiai taip pat sistemos gali valdyti šilumos gamybą – keisti energijos gamybos kuro šaltinį atsižvelgiant į biržos kainas, kogeneracinėms elektrinėms numatyti kada geriau orientuotis į elektros gamybą, kada į šilumos, numatyti kada labiausiai apsimoka kaupti šilumą ir kada sukauptą šilumą kur panaudoti.

„Jau šiandien galime pradėti projektuoti ir įrenginėti modernius šilumos tinklus kurie leistų gerokai optimaliau išnaudoti visus turimus šilumos šaltinius miestuose, sutapyti daug energijos, geriau naudoti žaliąją energiją ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Turime įrankius, turime viziją, trūksta tik žengti žingsnį į priekį. Turėtume saugesnius, lankstesnius šilumos tinklus, pigesnį šildymą ir švaresnę planetą. Pastarojo faktoriaus naudos neįmanoma įvertinti. „Danfoss“ jau 2030 m. taps nulinės CO2 emisijos įmone ir neskaičiuoja ar tai apsimokės. Mes privalome saugoti planetą, kurioje gyvename“, – užakcentuoja „Danfoss“ atstovas.