Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Aplinkos ministras S. Gentvilas: COP28 įsipareigojimus Lietuva įgyvendina jau šiandien
LR aplinkos ministerijos pranešimas, 2023 m. gruodžio 14 d.
Gruodžio 13 d. Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) pasibaigusioje COP28 klimato kaitos konferencijoje pasiektas istorinis susitarimas dėl subsidijų iškastiniam kurui atsisakymo palaipsniui, kurio buvo siekiama pastaruosius 14 metų.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, nors globaliu mastu sprendimas priimtas tik dabar, Lietuva jau kuris laikas imasi ambicingų klimato kaitos švelninimo veiksmų.
„Net jeigu klimato kaita neegzistuotų, Lietuvos ekonomikai žalioji transformacija vis tiek apsimoka. Pirkdami iškastinį kurą, elektrą ir kitus energijos šaltinius į užsienį išsiunčiame apie 6 proc. nacionalinio BVP. Atsisakydami iškastinio kuromes rūpinamės ne tik šiandienos, bet ir ateities kartomis, kurios paveldės mūsų sprendimus. Todėl šiais metais priėmėme labai plataus užmojo akcizų įstatymo pakeitimą, kuriuo numatomas ir tolimesnis iškastinio kuro apmokestinimas“, – sako aplinkos ministras S. Gentvilas.
Anot ministro, nors konferencijos dalyviai susitarė patrigubinti atsinaujinančios energijos pajėgumus visame pasaulyje ir padvigubinti pasaulio vidurkinį metinį energijos vartojimo efektyvumą iki 2030 m., spartinti pastangas palaipsniui atsisakyti akmens anglies energijos gamybos, Lietuvos tikslai šioje srityje yra dar ambicingesni. Mūsų šalis iki 2030 ketina pasiekti, kad 70 proc. energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energetikos išteklių, o visa elektros energija būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
„Dubajuje pasiektas susitarimas pagreitinti kelių transporto išmetamų teršalų mažinimą įvairiais būdais, įskaitant alternatyvios infrastruktūros plėtrą ir skatinant nulinės ir mažai teršalų išmetančių transporto priemonių diegimą. Lietuvoje šis tikslas sėkmingai įgyvendinamas, nes šiuo metu iš Modernizavimo fondo teikiamas finansavimas elektromobilių įsigijimui skatinti fiziniams ir juridiniams asmenims. Bendrai šiam tikslui iki 2026 m. pabaigos bus skirta 50 mln. eurų“, – sako aplinkos ministras.
Taip pat susitarta iki 2030 m. sumažinti pasaulinį išmetamųjų ŠESD kiekį 43 proc. lyginant su 2019 m. Taip būtų išlaikytas Paryžiaus susitarimo 1,5 °C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslas, paspartinsiantis visų šalių perėjimą prie švaresnės, sveikesnės ir darnios ekonomikos plėtros.
Bus spartinamas nulinės ir mažai teršalų išmetančių naujų technologijų kūrimas sektoriuose, kuriuose sunkiausiai sumažinti ŠESD ir mažai anglies dioksido išskiriančio vandenilio gamybos technologijų kūrimas. Lietuvoje mažindami priklausomybę nuo iškastinio kuro stiprinsime energetinį saugumą ir nepriklausomybę, o įgyvendindami klimato ir energetikos tikslus sukursime apie 24 tūkst. darbo vietų. Mūsų šalyje iki 2030 m. žaliosioms investicijoms planuojama skirti apie 25 mlrd. eurų.
Konferencijoje nustatyti įpareigojimai šalims pagal Paryžiaus susitarimą pateikti naujus nacionalinių lygių įpareigojančius veiksmus iki 2035 m. dėl visų ūkio sektorių, o augančių ekonomikų šalys, JAV ir Kinija viešai įsipareigojo atnaujinti savo ilgalaikes klimato kaitos strategijas.
Dubajuje buvo įsteigtas naujas Netekčių ir žalos fondas labiausiai klimato kaitos padarinių pažeidžiamoms besivystančioms šalims paremti. Išsivysčiusios šalys fondui įsipareigojo skirti 700 mln. eurų, iš kurių 485 mln. eurų sudarys ES ir jos valstybių narių įnašai.
Taip pat sutarta padvigubinti išsivysčiusių šalių skiriamą finansavimą iki 2030 m. lyginant su 2019 m. besivystančioms valstybėms kovoti su klimato kaita, rengti nacionalinius pranešimus apie prisitaikymo priemonių įgyvendinimą.
Buvo patvirtinti šalių įsipareigojimai saugoti biologinę įvairovę, miškus, vandens išteklius ir vandenynus, kalnuotas vietoves, kitas ekosistemas, skatinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus natūraliems absorbentams didinti.
Konferencijoje išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2025 m. mažiausiai 100 mlrd. JAV dolerių surinktų lėšų paskirstyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonėms.
Buvo nuspręsta, kad COP29 klimato kaitos konferencija kitais metais vyks Azerbaidžano sostinėje Baku lapkričio 11–22 dienomis.
Kitos naujienos
Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
Skuodo rajono savivaldybės paskatinta UAB „Skuodo šiluma“ šiais metais jau vasarą nusprendė investuoti į tvarią energetiką. Investicijos buvo skirtos nusidėvėjusio, 2007 m. statyto katilo pakeitimui. Įsigytas ir sumontuotas naujas, inovatyvus, granulėmis kūrenamas, 300 kilovatų šildymo katilas.