Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Aplinkos ministras: „Pavasarį Europa greičiausiai priims Klimato įstatymą“
2021 m. kovo 19 d. LR aplinkos ministerijos pranešimas.
Ketvirtadienį ES Aplinkos Tarybos neformalioje vaizdo konferencijoje aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu, eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi ir kitų valstybių narių aukštais politikais tarėsi, kaip sparčiau priimti visai ES privalomą Klimato apsaugos įstatymą. „Greičiausiai jau šį pavasarį Europos Parlamentas priims Klimato įstatymą, kurio turės laikytis visos ES šalys“, – po Aplinkos Tarybos posėdžio sakė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ministro žodžiais, aukščiausiose diskusijose kelią taip pat skinasi vidinės ES rinkos apsaugos nuo importuojamos taršos mechanizmas (Carbon Border Adjustment Mechanism). „Jeigu norime kelti aplinkosauginius standartus Lietuvos pramonei, mums ypač aktualu, kad rytinės kaimynės, Azijos šalys, importuodamos prekes į Europą, turėtų tokius pačius mokestinius ir ekologinius įsipareigojimus kaip mes. Todėl Europoje keldami standartą – nuo baterijų iki naftos ir cemento – turime nustatyti vienodus standartus ir importuojamiems produktams“, – komentavo Simonas Gentvilas.
Anot aplinkos ministro, ES valstybių ministrai ir diplomatai dar aiškinasi, kaip į efektyvią prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą įtraukti ir daugiau sektorių, pavyzdžiui, aviaciją, kelių ir jūrų transportą.
Balandžio pabaigoje pasirašius sutartį dėl finansavimo iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo, Lietuvai iš jo teks apie 2,4 mlrd. eurų – ir 37 proc. lėšų turės būti nukreiptos į Žaliąjį kursą. „Briuselyje aukščiausiu lygiu sprendžiame, kaip iš fondo finansuoti ne praeities, o ateities ekonomiką. Panaudojant šias lėšas vadovausimės principu „do no harm“, kad investuodami europinius viešuosius išteklius nesukeltume neigiamų padarinių ekosistemoms ir aplinkai, žalos gamtai“, – sakė Simonas Gentvilas.
Klimato įstatymą, pagal kurį ES iki 2050 metų turi tapti neutralia klimatui, EK priėmė šių metų kovo pradžioje.
Kitos naujienos
Lapkričio 28 d. 17.30 val. kviečiame daugiabučių namų bendrijų pirmininkus, valdybos narius, gyventojus į AB „Šiaulių energija“ organizuojamus mokymus „Efektyvi šilumos punktų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūra ir energijos taupymas”, kurie vyks bendrovės aktų salėje (Pramonės g. 10, 5 aukštas)
Baku, lapkričio 24 d. (AFP-BNS). Pasaulis sekmadienį klimato kaitos konferencijoje COP 29 Azerbaidžane patvirtino sunkiai suderėtą susitarimą dėl klimato kaitos.
Kokios energijos išteklių kainos rinkose ir kas jas lemia šiuo metų laiku? Kokių sąskaitų už būsto šildymą gyventojai gali tikėtis šią žiemą ir kaip įmanoma jas sumažinti, investuojant minimaliai bei sutaupant jau šį šildymo sezoną? Lietuva sparčiai pereina prie atsinaujinančių išteklių naudojimo energijai gaminti.