LR aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 26 d. pranešimas.

Po Europos Komisijos paskelbtos Naujojo Europos bauhauzo iniciatyvos Aplinkos ministerija pradeda skatinti daugiabučių kvartalinę renovaciją. Modernizuojant daugiabučius itin daug dėmesio bus skiriama kvartalo visumai. Planuojama atrinkti iki dešimties Lietuvos savivaldybių, kuriose ši iniciatyva būtų įgyvendinta ir išbandyta. 

„Šiuo metu keičiamas Architektūros įstatymas numato savivaldybėms galimybę nusistatyti papildomus kokybiškos aplinkos formavimo kriterijus. Planuojame sukurti darbo grupę, sudarytą iš įvairių specialistų, kuri dirbtų su savivaldybėmis, rengtų projektus, kvartalų vizijas. Norime parodyti savivaldybėms, kokia svarbi socialinė įtrauktis per aplinkos sutvarkymą, nes kokybiška aplinka išlaiko žmones daugiabučiuose, ypač regionuose“, – sako Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė.

Darbas su savivaldybėmis neapsiribos ir nesibaigs vien teorija ar formaliais dokumentais, nes Europos fondai finansuoja nemažai įvairių programų, skirtų aplinkai gerinti. Dėl šios priežasties dirbdamos kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir kitomis institucijomis savivaldybės galės parengti realius projektus finansavimui gauti.

„Ateityje pristatysime aiškias sąlygas ir bus galima realiai įgyvendinti projektus, nes skiriama lėšų aplinkai gerinti. Darbas su savivaldybėmis parodytų, kokios realios naudos šie projektai savivaldybėms gali duoti sutvarkius kvartalų daugiabučius vientisai, pagal bendras taisykles, kurias savivaldybės pačios nusistatytų. Pavyzdžiui, tai jau yra padaręs Vilnius, nustatęs dešimt taisyklių, pagal kurias planuojama ir įgyvendinama miesto plėtra“, – teigia A.Rokickienė.

Kompleksinė kvartalinė renovacija bus vykdoma per urbanistikos prizmę, ketinama persvarstyti sklypų formavimo procesus, pažiūrėti į juos kompleksiškai. Aplinka suvokiama per keturis blokus, kurie sudaro tvaraus miesto modelį: antropogeninį, gamtinį, sociokultūrinį ir ekonominį. Iki šiol bendros sistemos, pagal kurią būtų galima palyginti miestų plėtrą ir vystymąsi, Lietuvoje nebuvo. Planuojama parengti interaktyvią tvarių miestų gairių stebėsenos sistemą su interaktyviais visos Lietuvos teritorijos, savivaldybių, miestų žemėlapiais, kurioje šie rodikliai atsispindėtų.

Stebėsena bus vykdoma bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, kurios atsakingos už savivaldybėms skiriamą finansavimą. Tokiu būdu bus sprendžiama, kuria linkme įgyvendinti miestų ir kvartalų plėtrą. Ateityje, remiantis sistemos duomenimis, bus galima imtis atitinkamų priemonių, jei savivaldybės judėtų netinkama linkme ar ne ta kryptimi investuotų lėšas. Bus stengiamasi, kad teritorijų plėtra būtų subalansuota, kad tvarumas prasidėtų nuo miestų ir leistųsi į kvartalus. Pagal visiems bendrus rodiklius būtų matyti, kur kvartalus plėsti, kaip juos plėtoti.