Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Apie iškastinio kuro poveikį sveikatai: už neveikimą tenka mokėti vis brangiau
Apie 200 sveikatos apsaugos organizacijų ir daugiau kaip 1,4 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų trečiadienį paragino vyriausybes parengti teisišką privalomą tarptautinę sutartį, kuris leistų laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, jų teigimų, keliančio „rimtą ir nuolat didėjančią grėsmę žmonių sveikatai“.
Šiam tikslui laiško autoriai siūlo sudaryti „iškastinio kuro neplatinimo sutartį“. Toks dokumentas galėtų būti panašus į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvenciją – tik šįkart kontroliuojamos kenksmingos medžiagos būtų anglis, nafta ir dujos.
Tarp laišką pasirašiusių organizacijų yra ir pati PSO.
„Šiuolaikinė priklausomybė nuo iškastinio kuro yra ne tik aplinkos vandalizmas – sveikatos apsaugos požiūriu tai yra kenkimas sau“, – teigė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).
Laiške vyriausybės raginamos sukurti ir įgyvendinti teisiškai įpareigojantį mechanizmą, kuris nedelsiant sustabdytų bet kokią iškastinio kuro rinkos plėtrą ateityje ir palaipsniui nutrauktų dabartinę gavybą.
Laiške pabrėžiama, kad perėjimas turėtų būti vykdomas „sąžiningai ir teisingai“, o turtingos šalys turėtų remti mažiau išsivysčiusias valstybes, kad pokyčiai „mažintų skurdą, užuot jį didinę“.
Ekspertai oro taršą, daugiausia sukeliamą deginant iškastinį kurą, sieja su 7 mln. žmonių mirtimi per metus.
Dėl klimato kaitos taip pat dažnėja ir intensyvėja ekstremalių orų reiškiniai, o jie gali turėti ilgalaikį poveikį nukentėjusių žmonių sveikatai – tiek iš karto, tiek vėlesniu laikotarpiu, kai likviduojamos stichinių nelaimių pasekmės.
Trečiadienį paskelbtame laiške taip pat nurodoma, kad didesnis pavojus kyla iškastinio kuro sektoriaus darbuotojų sveikatai, išgaunant, perdirbant, transportuojant ir skirstant iškastinį kurą bei susijusius produktus.
Palaipsniui atsisakius iškastinio kuro būtų išvengta 3,6 mln. mirčių per metus vien dėl oro taršos, laiške nurodo specialistai. Pasak jų, „to paties negalima pasakyti apie siūlomas klaidingas išeitis, tokias kaip anglies dioksido surinkimas ir saugojimas“.
Už kovą su klimato kaitą atsakingas PSO pareigūnas Diarmidas Campbellas-Lendrumas (Diarmidas Kempbelas-Lendrumas) pabrėžė, kad „sveikatos požiūriu negalite išgydyti ligos, neišsiaiškinę, kas ją sukelia“.
Sveikatos organizacijų asociacijos „Global Climate and Health Alliance“, padėjusios koordinuoti laiško rengimą, vykdomoji direktorė Jeni Miller (Dženi Miler) savo ruožtu paragino pradėti tarptautinį dialogą ir derybas, kad sutartis taptų realybe.
„Už neveikimą tenka mokėti vis brangiau“, – perspėjo ji.
Šaltinis: www.diena.lt
Kitos naujienos

LŠTA šilumininkų–praktikų susitikimas Klaipėdoje subūrė šalies šilumos tiekėjus aptarti naujausių technologinių sprendimų ir aplankyti modernizuotus AB „Klaipėdos energija“ objektus. Renginio metu pristatyti pažangūs projektai – nuo akumuliacinių talpų ir ORC jėgainių iki žematemperatūrių tinklų – rodo kryptingą sektoriaus žingsnį link tvaresnės ir efektyvesnės energetikos. Dalijimasis patirtimi tarp įmonių stiprina visos šalies CŠT transformaciją.
Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas, taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.
Daugelis Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų valdydami verslą vis dar remiasi buhalterinės apskaitos sistemomis, nors verslo valdymo sistemos suteikia nepalyginamai didesnę vertę ir naudą valdant kaštus ir turtą, didinant darbo našumą, veiklos kokybę, mažinant kokybės nuostolius.
Šildymo sezono metu miestų oras tampa labiau užterštas – didėja kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija, daranti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Didesnis oro užterštumas stebimas individualių namų rajonuose, kur šildymui dažnai naudojami kietojo kuro katilai.