Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Almantas Stankūnas. Šilumos kainų pasiutpolkė
Šaltinis: 2022 m. sausio 28 d., www.propatria.lt,
Autorius yra verslo konsultantas, Nacionalinio susivienijimo Energetikos komiteto pirmininkas
Kaip rūkas išsisklaidė vilniečiams švenčių šurmulys gavus sąskaitas už šilumą. Už sausį suvartotą šilumą teks mokėti dar 25-40 proc. daugiau, nes augs tiek šilumos kaina, tiek suvartotas šilumos kiekis. Tas pats laukia ir vasarį.
Dabartinė daugiau negu 10 cnt/kWh šilumos kaina sausio mėn. vilniečiams yra 2,5 karto didesnė, negu buvo prieš metus. Tuo tarpu kauniečiai mokės 6,57 cnt/kWh (1,8 karto augimas), o uteniškiai tik apytikriai pusę vilniečių mokamos kainos – 5,23 cnt/kWh!
Kas čia vyksta? Kuro kainos juk visiems vienodos, įstatymai tie patys. Deja, paprastų atsakymų nėra. Į klausimą, kas kaltas, yra keli atsakymai:
1. Šilumos ūkio koncesijos (ilgalaikės veiklos nuomos) pasekmės,
2. Bandymai žaisti laisvą rinką šilumos gamybos srityje,
3. Politikų trumparegiškumas, o gal ir savanaudiškumas,
4. Kiti politikų prioritetai ir iš to kylantis jų nenoras problemas spręsti iš esmės.
Visą straipsnį skaitykite http://www.propatria.lt/2022/01/almantas-stankunas-silumos-kainu.html
Kitos naujienos
Centralizuotai šilumą ir karštą vandenį Jurbarkui tiekianti bendrovė „Kauno energija“ tęsia išmaniųjų karšto vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema diegimą.
Daugiabučių modernizacijos tendencijos šalyje išlieka stabilios – 2024 m. atnaujintų pastatų skaičius išaugo iki 333, beveik 200 iš jų pasiekė B energinio naudingumo klasę.