Tuometiniame Kauno politechnikos institute studijas baigęs AB „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Virgilijus Pavlavičius neabejoja, kad jo „alma mater“, dabar jau Kauno technologijos universitete bei Vilniaus Gedimino technikos universitete šiuo metu siūlomų šilumos energetikos ir technologijų studijų bakalaurai ir magistrai – modernaus Lietuvos šilumos ūkio ateitis. „Šios studijų programos turėtų sudominti jaunuolius, kurie nėra abejingi klimato kaitos problemoms, nori prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą“, – ragina vadovas.

Nuo pirmosios elektros srovės iki biokuro
Savo veiklos metus AB „Šiaulių energija“ skaičiuoja nuo Bačiūnų elektrinės veiklos pradžios 1923 m. Tai buvo pirmoji didelė elektrinė tuometinėje Lietuvoje, nuo kurios prasidėjo visos šalies energetinės sistemos kūrimas. Bačiūnų elektrinę su Šiauliais sujungusi perdavimo linija buvo pirmoji aukštos įtampos linija Lietuvoje.

Centralizuoto šilumos tiekimo pradžia Šiauliuose laikomi 1955 m., kuomet prasidėjo nauja era įmonės istorijoje – nutiesta pirmoji šiluminė trasa į Rėkyvos energetikų gyvenvietę. AB „Šiaulių energija“, artėdama prie gyvavimo šimtmečio, toliau siekia išsaugoti ir vystyti centralizuotą šilumos energijos tiekimą, kuris ne tik užtikrina vartotojams šilumos energijos tiekimą patraukliausiomis kainomis, bet ir leidžia dideliu mastu ir sąlyginai greitai tokį iškastinį kurą kaip gamtinės dujos keisti atsinaujinančiais ištekliais.

Pernai virš 77 proc. AB „Šiaulių energija“ vartotojams tiekiamos šilumos jau buvo gaminama naudojant biokurą. Tai lėmė savalaikės ir tikslingos investicijos, kurios leido nuo iškastinio kuro pereiti prie biokuro.  Jau šiandien bendrovė yra pasiekusi optimalų vietinio ir importuojamo kuro santykį šilumos gamyboje, kuris nurodytas Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje. Šiaulių šilumos ūkio modernizavimas, kurio dėka 2012 m. atidaryta Šiaulių termofikacinė elektrinė ir bendrovės kuro struktūroje atsirado biokuras, CO₂ emisiją nuo 100 000 t per metus sumažino iki 15 000 t per metus.

Tačiau Šiaulių miesto siekis – neapsiriboti nuveiktais darbais, diversifikuoti energijos šaltinius centralizuotai  tiekiamos šilumos gamybai, tai yra saulės energija, šilumos siurbliai, atliekinė energija. Apie centralizuotai tiekiamos šilumos privalumus, siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį, žiūrėkite čia.

Didžiausias bendrovės „variklis“ buvo ir išliks darbuotojai
Šiuo metu AB „Šiaulių energija“ yra daugiau nei 200 darbuotojų, dauguma kurių – aukštos kvalifikacijos specialistai, puikiai išmanantys savo veiklos sritį. Jų turimos žinios ir įgyta patirtis, nuolat tobulinami įvairiuose kursuose, todėl itin praverčia tęsiant ekonomiškai, finansiškai ir technologiškai pagrįstas bendrovės investicijas, didinat šilumos gamybos iš biokuro pajėgumus.

„Džiaugiamės jaunais darbuotojais, kuriems iš dalies finansavome studijas, vėliau jie mūsų bendrovėje atliko praktiką ir galiausiai jų sulaukėme savo specialistų gretose“, – sako V. Pavlavičius. Jis neabejoja, kad jaunuolių įgytos teorinės žinios, galimybė atlikti praktiką pagal specialybę tapo puikiu postūmiu ugdant ateities specialistus.

Bendrovės generalinis direktorius tiki, kad atsinaujinančio biokuro panaudojimas energijos gamyboje – labai svarbus, tačiau nėra galutinis tikslas, ateitis priklauso ekologiškai švarios energijos rūšims. Energetikos ūkiui augant ir tobulėjant išliks ir didės jaunų profesionalų poreikis. Plačiau apie pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje sparčiai augusią šilumos pramonę ir joje jauniems specialistams atsiveriančias karjeros perspektyvas žiūrėkite naujausiame Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos filmuke čia.

Plačiau apie studijas skaitykite:
VGTU:
– Pastatų energetika (bakalauro studijos)
– Pastatų energijos inžinerija (magistrantūros studijos)
KTU:
– Atsinaujinančioji energetika (bakalauro studijos)
– Termoinžinerija (magistrantūros studijos)

AB „Šiaulių energija”, www.senergija.lt