Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Panevėžio energija“ projektas kandidatuos „Europos burių“ rinkimuose
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) ES investicijų projektų rinkimams „Europos burės“ pateikė 9 kandidatūras projektų, kuriais verslas siekia didesnio tvarumo, aplinkos tausojimo, rūpinasi visuomenės narių gerove. ,
,Europos burės“ – geriausių ES struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų rinkimai. Į šiuos rinkimus LVPA deleguos ir AB „Panevėžio energija“ įgyvendintą projektą „Panevėžio RK-1 rekonstravimas“. Šio projekto finansavimui buvo gauta 1,47 mln. eurų ES struktūrinių fondų parama, o viso projekto vertė siekė 3,3 mln. eurų.
„Siekdami sprendimų mažiausiomis sąnaudomis gaminti šilumą, tausojant aplinką, ir išlikti konkurencingais savo versle, privalome nuolat atsinaujinti ar diegti naujas technologijas. Biokuro plėtra šilumos gamyboje – tai galimybė kuo mažesne kaina gaminti šilumą ir tiekti ją vartotojams. ES parama leidžia greičiau, efektyviau ir ekonomiškai naudingai pasiekti norimus rezultatus“, – sako AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa.
Pasitelkdama ES investicijas, AB „Panevėžio energija“ atliko Panevėžio miesto katilinės Pušaloto g. rekonstravimą, kurio metu buvo pastatytas biomase kūrenamas 8 MW galios vandens šildymo katilas ir 1,8 MW galios kondensacinis dūmų ekonomaizeris (bendra šiluminė galia 9,8 MW).
Įdiegus šiuos biokuro deginimo pajėgumus, vietoj gamtinių dujų pradėtas naudoti mažiau taršus ir pigesnis biokuras. Visa pagaminta šiluma aukšto efektyvumo nauju biokuro katilu 2019 m. buvo pradėta tiekti į Panevėžio miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą. Planuojama, kad suvartojamų importuojamų gamtinių dujų kiekis metinėje šilumos gamyboje mažės 43,7 tūkst. MWh arba 4,2 mln. m³.
Per metus į aplinką bus išmetama iki 8 tūkst. t mažiau anglies dioksido teršalų. Atsisakius iškastinio kuro naudojimo ir modernių įrenginių dėka, AB „Panevėžio energija“ pastangos buvo įgyvendintos šilumą gaminti efektyviai, mažesnėmis kuro sąnaudomis, prisidedant prie aplinkos išsaugojimo ir globalinio atšilimo poveikio mažinimo.
Šis investicinis AB „Panevėžio energija“ projektas deleguotas geriausių ES struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų rinkimams, kuriuose bus siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei duodančius ES fondų lėšomis finansuojamus projektus.
Kitos naujienos

Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pristato Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įdiegtus pakeitimus, kurie sudarys galimybę klientams patogiau ir paprasčiau naudotis sistemos paslaugomis.
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, karštas vanduo Panevėžio miesto gyventojams kainuos 6,78 euro už kubinį metrą (be PVM). Gyventojams teikiamai šilumai ir karštam vandeniui 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.