Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ – PANEVĖŽIO PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMŲ ĮVERTINTA KAIP GERIAUSIA AUKŠTAITIJOS PASLAUGŲ ĮMONĖ
AB „Panevėžio energija” pranešimas, 2023 m. gruodžio 5 d.
Gruodžio 1 d. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Metinės asamblėjos metu buvo aptarti ne tik besibaigiančių metų rezultatai, bet ir paskelbtos bei apdovanotos geriausius rezultatus pasiekusios įmonės ir verslo atstovai.
Tarp geriausių 2023 metų įmonių, įvertintų pagal pasiektus pardavimų augimo, investicijų, inovacijų diegimo rezultatus bei socialinę veiklą, – ir AB „Panevėžio energija“.
AB „Panevėžio energija“ pripažinta geriausia Aukštaitijos paslaugų įmone. Bendrovė apdovanota panevėžiečio skulptoriaus V. Tallat-Kelpšos autoriniu darbu „Verslo skrydis“.
Kitos naujienos
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.