Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Panevėžio energija“ investuos į gamybos efektyvumą ir aplinkos taršos mažinimą
Panevėžio energijai skirta 412 tūkst. Eur parama iš Klimato kaitos programos lėšų. Aplinkos ministro įsakymu skirta parama bus panaudota absorbciniam šilumos siurbliui ir saulės fotovoltinei elektrinei įrengti Panevėžio katilinėje, esančioje Pušaloto gatvėje.
Projekto tikslas – didinti energetinį efektyvumą modernizuojant esamą įrangą, toliau plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Bendros investicijos AB „Panevėžio energija“ projektui įgyvendinti sudarys daugiau nei milijoną eurų.
Iki 2021 metų vidurio Panevėžio katilinėje prie esamų biokuro garo katilų bus įrengtas 1300 kW galingumo absorbcinis šilumos siurblys, kurio pagalba bus papildomai atvėsinami iš šių katilų išeinantys dūmai, o gauta šiluma panaudojama termofikacinio vandens pašildymui. Papildomai gauta šiluma bus tiekiama Panevėžio miesto šilumos vartotojams. Absorbcinio šilumos siurblio panaudojimas didins biokuro naudojimo efektyvumą – deginant tą patį biokuro kiekį, daugiau bus pagaminta šilumos vartotojams. Planuojama, kad absorbcinio šilumos siurblio pagalba per metus bus pagaminta iki 10,5 tūkst. MWh šilumos, o tai leis sutaupyti 3800 t biokuro.
Ant katilinės pastatų įrengta 150 kW galios saulės fotovoltinė elektrinė padidins elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos dalį. Saulės modulių sugeneruota elektros energija bus naudojama šilumos, skirtos miesto gyventojams ir įstaigoms, gamybai ir tiekimui. Skaičiuojama, kad nauja saulės elektrinė per metus galės pagaminti apie 120 MWh elektros energijos. Tokiam elektros kiekiui pagaminti reikėtų sunaudoti apie 30 tūkst. m³ gamtinių dujų ar 110 t biokuro. Įgyvendinus projektą „Absorbcinio šilumos siurblio ir saulės fotovoltinės elektrinės įrengimas“, per projekto vertinimo laikotarpį anglies dvideginio (CO2) išmetimai į atmosferą kasmet mažėtų daugiau nei 900 tonų. Pasak AB „Panevėžio energija“ generalinio direktoriaus Petro Diksos, diegiant naujausias technologijas bendrovės veikloje – šilumos gamyboje – sieksime mažesnių šilumos gamybos sąnaudų, mažesnės šilumos kainos vartotojams ir mažesnės oro taršos, kartu didinsime centralizuoto šilumos tiekimo konkurencingumą kitų šildymo būdų atžvilgiu
Daugiau informacijos rasite čia
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.