Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“: NAUJOS AIKŠTELĖS – PIGESNIAM BIOKURUI
AB „Klaipėdos energija“ 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimas
Klaipėdai ir Gargždams centralizuoto šildymo paslaugą užtikrinanti AB „Klaipėdos energija“ Šilutės plento padalinyje įrengė dvi naujas biokuro sandėliavimo aikšteles, kurių bendras plotas 2440 m2. Išplėsta bendrovės infrastruktūra leis sukaupti didesnes kuro atsargas, pagerins pozicijas derantis dėl palankesnės kuro kainos, sudarys sąlygas atsigabenti smulkintą medieną iš užsienio šalių.
Kaip skelbta anksčiau, Šilutės plento katilinėje prieš penkerius metus bendrovė pastatė 2 biokuro katilus, o pernai – dar du. Šiuo metu tai yra pagrindiniai AB „Klaipėdos energija“ naudojami šilumos gamybos šaltiniai. „Degindami biokurą, o ne beveik trigubai brangesnes gamtines dujas, pagaminame pigią šilumą ir mieste sudarome konkurencingą aplinką nepriklausomiems šilumos gamintojams. To pasekmė – mažesni mokesčiai visiems mūsų klientams. Tačiau senasis biokuro sandėlis yra per mažas mūsų dabartiniams poreikiams. Dirbant visu pajėgumu jame telpa kuro atsargos vos 3 dienoms. Naujosios aikštelės leis sukaupti kelis kartus didesnį rezervą“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Pasak vadovo, įsigyjant didesnį kuro kiekį atsiranda galimybės jį nupirkti pigiau, arba užpildyti sandėlius ne šildymo sezono metu, kai kainos būna mažiausios. Be to praplėstos ir transportavimo galimybės tiekėjams iš kitų šalių – 520 m2 dydžio biokuro iškrovimo aikštelė įrengta šalia geležinkelio atšakos ir pritaikyta atsigabenti biokurą vagonais. „Aikštelės pastatytos, liko tik jų pridavimo formalumai, tad paskutiniajame aukcione jau pirkome trigubai didesnį nei įprastai biokuro kiekį. Šįkart kurą pavyko įsigyti 15 procentų pigiau, nei anksčiau“, – teigė A. Katinas.
Naujosios aikštelės įrengtos bendrovės teritorijos gilumoje, nei nuo Šilutės plento, nei iš gyvenamųjų kvartalų jos nematomos. Didžioji (1920 m2) aikštelė apjuosta gelžbetonine 3 metrų aukščio tvora. Biokuras iki šiol daugiausia buvo pristatomas dengtomis puspriekabėmis, įvažiuojančiomis per Dubysos gatvę. Atgabenant kurą vagonais bus mažinamas miesto gatvių apkrovimas sunkiuoju transportu.
Aikštelę apžiūrėjęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas akcentavo būtent ekologinę energetikų infrastruktūros patobulinimo naudą: „Dabar kasdien biokurą bendrovei atveža apie 20 sunkvežimių. Nuo šiol bus galima tą skaičių mažinti pasinaudojant geležinkeliu. Mažiau sunkiojo transporto miesto gatvėse, mažiau oro taršos. Labai gerai nuteikia, kad bendrovė stengiasi ne tik dėl mažesnės šilumos kainos, bet planuodama veiklą atsižvelgia į ekologiškai darnaus miesto tikslus“.
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.