Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ KOMENTARAS DĖL GALIMOS KURŠIŲ MARIŲ TARŠOS
2021 m. kovo 9 d. AB „Klaipėdos energija” pranešimas.
AB „Klaipėdos energija“ kovo 8 d. gavo aplinkosaugininkų tyrimo aktą su konstatuotais galimais pažeidimais. Bendrovė jį analizuoja ir per 2 darbo dienas pateiks savo pastabas.
Dėl Aplinkos apsaugos departamento akte minimos Kuršių marių taršos bendrovei nesurašytas pažeidimo protokolas, neskirta jokių nuobaudų, vyksta teisinis situacijos vertinimas.
Ne kartą yra buvę, kad tų pačių bendrovę tikrinusių Aplinkos apsaugos departamento inspektorių aktai būna atšaukiami, o sprendimai apie pažeidimus anuliuojami. Taip jau yra nutikę ir šiemet, kai buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl oro taršos rajoninėje katilinėje.
Analizuojant atsiųstą išleidžiamų paviršinių nuotekų patikrinimo aktą, mūsų specialistams kai kurie aplinkosaugininkų teiginiai kelia abejonių.
Kalbant paprastai, aplinkosaugininkai užfiksavo paviršinių nuotekų galimą taršą smėliu ir moliu iš mūsų teritorijos, kuri yra beveik 15 hektarų ploto. O surenkamasis vamzdis iš kurio į Kuršių marias ištekėjo užterštas vanduo, aptarnauja tūkstančius hektarų, teka apie 3 kilometrus per Dubysos gatvę ir kitas pramonines bei gyvenamąsias teritorijas. Ar aplinkosaugininkai atliko tyrimus ten, ar buvo analizuojama galima tarša iš kitų šaltinių?
Dar nenustatytas ir tikslus kiekis, kiek tų nuotekų išleista iš mūsų bendrovės. Akte teigiama, kad nuo 100 iki 300 m3. Žinant, kad mūsų teritorijoje yra pakloti mažo diametro nuotekų vamzdžiai, toks kiekis vandens turėjo tekėti ilgą laiką. O lyginant su Kuršių mariose užfiksuota tarša dideliame plote, kuri greitai išsisklaidė, tai turėjo būti didelės koncentracijos momentinė tarša.
Tai, ką aplinkosaugininkai įvardina kaip išleistas mūsų gamybines nuotekas, yra termofikacinis vanduo. Tai iš vandentiekio paimtas ir suminkštintas vanduo. Jis švaresnis nei jūroje ar kituose atviruose gamtos telkiniuose esantis vanduo. Be to jis žalios, o ne gelsvos spalvos, kaip teigia aplinkosaugininkai.
Kaip nurodoma atsiųstame akte, mūsų bendrovės galima žala gamtai gali siekti nuo 52,61 iki 157,83 euro.
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.