Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Kauno energija“ žengia į naują centralizuoto vėsumos tiekimo rinką
Nors patalpų oro vėsinimas nėra naujas dalykas, tačiau centralizuotai tiekiama vėsuma – dar pakankamai nauja paslauga. Lietuvoje ji dar nėra plačiai išvystyta. Centralizuotai šilumą Kaunui tiekianti AB „Kauno energija“, reaguodama į vis šiltėjančio klimato pokyčius, žengia į šią naują, Lietuvoje dar mažai išbandytą centralizuoto vėsumos tiekimo rinką.
Centralizuotas vėsinimas – tai centralizuota vėsumos gamyba ir tiekimas, paverčiant šilumos energiją į vėsumą ir panaudojant turimą centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą. Ši paslauga vertinama už tai, kad pastatų savininkus „išvaduoja“ nuo rūpesčių, apsirūpinant šia energija.
Viena iš naujausių technologijų vėsumai iš šilumos gaminti – absorbciniai šilumos siurbliai. Juose, gana sudėtingo technologinio proceso metu, šilumos energija paverčiama vėsuma, kuri kitais įrenginiais tiekiama į patalpas.
Vieną iš tokių absorbcinių šilumos siurblių įsigijo ir miesto energetikos bendrovė „Kauno energija“. 2020 metų balandžio 8 dieną šis įrenginys atvežtas į bendrovės „Inkaro“ katilinę Kaune.
„Įsigydami šį įrenginį, žengėme žingsnį į mums dar naują verslo sritį. Planuojame pradėti teikti centralizuoto vėsumos tiekimo paslaugą konkurencingomis kainomis ir patraukliomis sąlygomis. Pastatų savininkams galėsime pasiūlyti apsirūpinti vėsuma pigiau už dabar naudojamus būdus. Jiems nereikės patiems investuoti į vėsinimo įrangą ir mokėti už jos eksploataciją, nereikės rūpintis jos priežiūra, bus mokama tik už faktiškai sunaudotą vėsumos energijos kiekį“, – sako AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius. Be to, pasak Generalinio direktoriaus, bendrovė klientui galės pasiūlyti tiek vėsumos, tiek ir šilumos tiekimo paslaugas iš vienų rankų bei užtikrinti visišką techninį palaikymą.
Absorbciniai šilumos siurbliai yra gerokai ilgaamžiškesni už šiuo metu paplitusius kompresorinius oru aušinamus vėsinimo įrenginius, o jais pagaminama vėsuma yra iki 20 proc. pigesnė. Taip pat jie ir ne tokie triukšmingi, bei suvartoja mažiau elektros energijos.
Kol kas naujasis įrenginys bus išbandomas AB „Kauno energija“ „Inkaro“ katilinėje. Juo pagaminta vėsuma nebus tiekiama vartotojams, tačiau bus bandomas įrenginio veikimas, suderinamumas su kita įranga bei analizuojamos tiekimo galimybės. Tačiau jau dabar žinoma, kad geriausiai tokių absorbcinių siurblių savybės atsiskleidžia administracinės, visuomeninės, komercinės ir pramoninės paskirties objektuose, kuriuose projektinis vėsinimo poreikis didesnis nei 500 kW.
Panašus, tik gerokai galingesnis absorbcinis šilumos siurblys pagal sudarytą sutartį bus įrengtas Kauno miesto savivaldybės pradedamame statyti mokslo muziejuje „Mokslo sala“.
Dar viena absorbcinių šilumos siurblių naudų yra ta, kad ši technologija leidžia vasarą efektyviau išnaudoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklo katilines. Vasarą šilumos poreikis yra mažas, o įrengus absorbcinius šilumos siurblius, jis galėtų padidėti, kadangi juose, kaip varančioji energija, panaudojama šilumos tinkluose cirkuliuojančio šilumnešio energija. Taigi, įdiegus šią technologiją, šilumą gaminančios katilinės vasarą galėtų dirbti efektyviau.
Įrenginį AB „Kauno energija“ įsigijo iš Pietų Korėjos kompanijos „World Energy Co., LTD.“ AB „Kauno energija“ „Inkaro“ katilinėje naujasis įrenginys turėtų būti sumontuotas jau per balandžio mėnesį.
Plačiau skaitykite ČIA
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.