Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus apie 20 proc. mažesnės nei 2018-ųjų kovą.

Šį kovą vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie + 3,0 ⁰C šilumos, prieš metus buvo apie -2,0 laipsnius šalčio. Dėl šiltesnių orų šį kovą daugiabučiuose buvo suvartota apie 25 proc. mažiau šilumos nei 2018-ųjų kovo mėnesį. Tačiau dėl pabrangusio kuro 6 proc. padidėjo šilumos kainos, todėl galutiniai mokėjimai už šilumą bus apie 20 proc. mažesni.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų kovo mėnesį vidutiniškai išleis 61 eurą. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1020 kWh (17 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus dėl vėsesnių orų tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1380 kWh (23 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 78 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų kovą vidutiniškai suvartos apie 360 kWh (6 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi ir sudarė apie 21 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui kovą reikėjo vidutiniškai apie 1440 kWh šilumos (24 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 86 eurus.

Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, gali skirtis net iki devynių kartų.

Šį kovą vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 5,97 euro ct/kWh su PVM, prieš metus – 5,63 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų padidėjimą lėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštų didėjimas „Baltpool“ biržoje.

Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra modernizuotos ir veikia efektyviai. Čia šilumos kainų mažinimo rezervai tampa išsemti, todėl šiandien pagrindinis veiksnys, lemiantis mokėjimų už šilumą dydį, yra šilumos suvartojimo mastas daugiabučiuose.

Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.

Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų.

Daugiau skaitykite LŠTA pranešime spaudai