Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. Praktika (www.teismupraktika.lt)
Kortelė:
1993019_RegNr_e2A-1234-794/2021
Civilinė byla Nr. e2A-1234-794/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16252-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.11.5
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. S. 1.237,22 Eur skolą, 23,66 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekė šilumos energiją pastatui, adresu: (duomenys neskelbtini). Pastate yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys butai: Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė už suteiktą šilumos energiją nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. susidarė įsiskolinimas 1.237,22 Eur. Ieškovė ir atsakovė nesudarė individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, Butų šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas.
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės teigimu, teismai jau yra priteisę iš atsakovės skolą už šildymą ir karštą vandenį, tačiau mano, kad turi būti atliktas skolų perskaičiavimas. Pažymėjo, kad pasaulį apėmusi pandemija turėjo įtakos ir atsakovės pajamoms ir ši situacija turi būti pripažinta nenugalimos jėgos aplinkybe bei atsakovei turi būti suteiktos galimybės apginti savo interesus. Atsakovės skaičiavimais ji sumokėdama pagal teismų vykdomuosius dokumentus didesnes sumas nei vykdomuosiuose raštuose nurodyti ji yra permokėjusi ieškovei. Be to, tik neseniai įvykdžius ankstesnių skolų mokėjimus ieškovė, jos nuomone, elgiasi nesąžiningai ir neracionaliai per trumpą laiką kreipdamasi dėl skolos išieškojimo. Taip pat ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius, piktnaudžiaudama savo teisėmis. Mano, kad perteklinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.360 straipsnio 5 dalį palūkanos neturėtų būti skaičiuojamos. Ieškovė vienašališkai nusprendė kreiptis į teismą neinformuodama apie tai atsakovės, todėl nepagrįstas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 260,88 Eur skolą su delspinigiais, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 260,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė turėjo pareigą sumokėti už jai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms tiektą šilumos energiją. Atsakovei nepateikus įrodymų ir nenurodžius, kokie atsiradę finansiniai sunkumai jai kliudė atsiskaityti su ieškove laiku ir tinkamai, teismas atmetė jos argumentus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių taikymo ir atleidimo nuo įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką force majeure aplinkybėmis nėra laikoma bloga ekonominė padėtis, ekonominė krizė, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu.
5. Teismas nustatė, kad iš atsakovės įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos skolos už butuose suvartotą šilumos energiją. Tiek atsiliepimuose, tiek skunduose atsakovė dėsto iš esmės analogiškus argumentus dėl nesutikimo su apskaičiuota skola, procesinėmis palūkanomis ar bylinėjimosi išlaidomis. Dėl skolos ir kitų mokėtinų sumų priteisimo jau pasisakyta teismų sprendimuose, tačiau teismas pakartotinai įvertino argumentus ir nenustačius pasikeitusių aplinkybių, jų netenkino.
6. Teismas nurodė, kad atsakovei buvo siunčiami pranešimai apie įsiskolinimus ir mokėtinas sumas už einamuosius mėnesius. Nors byloje nėra įrodymų, jog minėti įspėjimai (sąskaitos) buvo realiai įteikti atsakovei, tačiau teismas vertino, jog tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė apie įsiskolinimą nežinojo ar neturėjo žinoti. Atsakovė ieškovės paslaugomis naudojosi, todėl jau iš ankstesnių teismų sprendimų turėjo suvokti, kad už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovei kils prievolė atsiskaityti. Kadangi atsakovė geruoju skolos nesumokėjo, skolos dydžio nenuginčijo, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 237,22 Eur dydžio įsiskolinimą ir kadangi atsakovė nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieškove už tiektą šilumos energiją, teismas priteisė ir 23,66 Eur delspinigius.
7. Teismas pažymėjo, kad CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014 m. birželio 13 d.), apibrėžiančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus numatė, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovės skola apskaičiuota po 2014 m. birželio 13 d., todėl teismas atsakovės argumentus dėl procesinių palūkanų neskaičiavimo atmetė. Nesant tarp šalių susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, teismas tenkino ieškovės reikalavimą pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020 ir priimti naują sprendimą šioje byloje – patenkinti atsakovės byloje pateiktus visus reikalavimus, o ieškovo nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karštą vandenį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Nurodo, kad ji nėra gavusi ieškovės teismui pateikto jos siųsto įspėjimo apie skolą, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų byloje, kad atsakovė gavo jos siųstą minėtą įspėjimą. Atsakovė neneigė tos aplinkybės, kad turėjo sunkumų paskutiniu metu mokant ieškovei už suteiktas paslaugas, tačiau tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių – visą pasaulį apėmusi pasaulinė pandemija turėjo esminės įtakos ieškovės gaunamoms pajamoms. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė neturėjo pateikti jokių įrodymų, kad ji užsiėmė verslu ir karantino paskelbimo Lietuvoje metu pablogėjo jos finansinė padėtis, nes ji nėra verslininkė. Atsakovė savo įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove nevykdė ir pasibaigus karantinui, nes karantinu nesibaigė pandemija, kuri vis dar tęsiasi. Be to, atsakovė negalėjo nepateikti įrodymų, kad siekė bendradarbiauti sudarant skolos mokėjimo atidėjimą ar kitais būdais, nes ji negavo jokių ieškovės siųstų įspėjimų.
9.2. Pagal formuojamą teismų praktiką force majeure aplinkybėmis gali būti laikoma pasaulinė pandemijos krizė, o force majeure besiremianti sutarties šalis (atsakovė) neprivalėjo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu, nes nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja visų atžvilgiu, todėl sprendimas priimtas visiškai ignoruojant objektyvias ir visiems labai gerai žinomas aplinkybes yra naikintinas arba keistinas. Atsakovės nuomone, šiuo metu susiklosčiusi situacija yra pripažintina nuo šalių valios nepriklausančia, t. y. nenugalimos jėgos, aplinkybe, kas sąlygoja būtinybę modifikuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymą taip, kad silpnesnioji sandorio šalis (šiuo atveju atsakovė kaip vartotoja) turėtų galimybę apginti savo interesus ir jai būtų sudarytos sąlygos tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, maksimaliai išsaugant jos, kaip teisinių santykių dalyvio, turtines galimybes ir toliau dalyvauti tokiuose santykiuose.
9.3. Pažymi, kad ankstesnės teismų nutartys priimtos kitose bylose neturėjo prejudicinės galios šioje byloje, nes nuo jų išnagrinėjimo pabaigos jau paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios visos atsakovės ir buvo pateiktos naujoje byloje, ir kurios nebuvo išnagrinėtos ankstesnėse bylose.
9.4. Apeliantė taip pat nurodo, kad CK 6.360 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai pirkėjas (atsakovė) praleidžia mokėjimo terminus esant vartojimo pirkimo-pardavimo santykiams, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai procesines palūkanas prilygino pelno palūkanoms, atliekančioms mokamąją funkciją. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra procesinės palūkanos, kuriomis kompensuojami tik kreditoriaus (ieškovo) nuostoliai, atsiradę dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir jos numato tik jų minimalų kompensavimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir tinkamai neįrodė, kad turėjo iš viso kokius nors minimalius nuostolius, todėl ir reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turėjo būti laikomas nepagrįstu ir atmestas.
9.5. Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020 nustatė parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir pranešė apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau nenustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Taip pat teismas nepriėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 232 straipsnyje nurodytos nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, neišnagrinėjo atsakovės 2020 m. lapkričio 21 d. prašymo paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atidėti be datos, o iš karto priėmė minėtą nutartį, todėl teismo sprendimas priimtas pažeidus įstatymus. Kadangi teismas išsprendė ne visus atsakovės byloje pareikštus reikalavimus (prašymus), ir tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas turi tinkamą pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, arba išspręsti ją iš esmės.
9.6. Teismas ignoravo atsakovės argumentus dėl netinkamų ir nekokybiškų paslaugų teikimo ir kainų už jas netinkamo skaičiavimo. Be to, ieškovės teikiamos paslaugos centralizuotos ir monopolinės, į butus pateikiamos šilumos kiekis nereguliuojamas, todėl atsakovė negalėjo pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo, sumažinti arba atsisakyti jai teikiamų paslaugų
9.7. Ieškovė nepagrįstai reikalauja delspinigių. Ieškovės numatytos delspinigiai buvo neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už atsakovės mokėjimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Be to, atsakovė nebuvo sudariusi sutarties su ieškove, todėl jai nekilo jokios sutartinės pareigos mokėti vienašališkai nustatytus neproporcingai didelius delspinigius.
9.8. Ieškovė vienašališkai nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu, prieš tai neinformavusi atsakovės, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti įvertintas bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas. Ieškovės vienašališkas sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu ir sutarties sąlygos prieštaravo bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, iš esmės pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai, todėl teismo iniciatyva šios sutarties sąlygos turėjo būti pripažintos negaliojančiomis ab initio.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovės teigimu, apeliantei sąskaitos yra teikiamos kiekvieną mėnesį, įspėjimas taip pat buvo siunčiamas tuo pačiu adresu kaip ir sąskaitos, o skolos susidarymo laikotarpis yra daugiau nei 1 metai, kas akivaizdu, jog neatliekant jokių mokėjimų apeliantė bet kada galėjo susisiekti su ieškove, tačiau to nedarė, o apeliacinio skundai argumentai yra tik deklaratyvūs. Nors apeliantė teigė už suteiktas paslaugas mokėjo ir tokiu ženkliai sumažino įsiskolinimą, tačiau tokius apeliantės teiginius paneigia kartu su ieškiniu pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma, kurioje nėra fiksuota atliktų mokėjimų ir šios aplinkybės buvo teismo visapusiškai išnagrinėtos.
10.2. Šalys nėra sudariusios individualios rašytinės šilumos energijos tiekimo sutarties, o traktuoti, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos būtų galima tik tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų rašytinė šilumos energijos tiekimo sutartis. Ieškovė konkliudentiniais veiksmais su atsakove yra sudariusi neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą. Apeliantė teikiamomis paslaugomis naudojasi, tačiau už ja visiškai neatsiskaito. Tokie apeliantės veiksmai laikytini nesąžiningu elgesiu bei tokie veiksmai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad apeliantės argumentai dėl teikiamų nekokybiškų ir netinkamų paslaugų bei tai, kad jai nesudaromos sąlygos pasirinkti alternatyvų šildymo būdą yra nepagrįsti.
10.3. Kadangi apeliantė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį paskaičiavo delspinigius.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 21,10 m2 bendro ploto butas su 21,05 m2 bendrojo naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), bei 32,50 m2 ploto butas su 21,05 m2 bendrojo naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butai). Energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. – ieškovė) tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovės butai šildomi centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Ieškovė nurodė, kad atsakovei tenka pareiga apmokėti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. už suvartotą šilumos energiją. Atsakovė nėra sudariusi sutarties, todėl jų santykius reglamentuoja LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.
15. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad:
15.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-18625-845/2013 2013 m. birželio 26 d. sprendimu priteisė iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ naudai 1 005,06 Eur (3 470,28 Lt) skolos, 37,22 Eur (128,52 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 042,34 Eur (3 599 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo (2013 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 33,86 Eur (116,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-968-160/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2011 m. rugpjūčio 28 d. iki 2013 m. vasario 28 d.;
15.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-35906-545/2014 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ naudai priteisė 1 289,14 Eur (4 451,14 Lt) skolos, 43,34 Eur (149,65 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur žyminio mokesčio, 110,38 Eur advokato išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1051-340/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d.;
15.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2053-595/2017 iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ priteisė 1 850,56 Eur skolos, 99,82 Eur palūkanų, 61,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 850,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-794/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.
15.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7230-734/2019 iš A. S. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priteisė 2 041,34 Eur skolos, 107,28 Eur palūkanų, 51,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-118-933/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
16. Aukščiau aptartuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovė nesudariusi individualios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, o atsakovei priklausantys Butai prijungti prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamame sprendime, o šalys procesiniuose dokumentuose aptarto nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo neginčija.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – duomenis apie sergamumą COVID-19 Lietuvoje (grafikas nuo 2020 m. vasario 28 d.). Atsakovė nenurodė priežasčių, dėl kurių šie įrodymai negalėjo būti pateikti ankščiau ir nepasisakė dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės nagrinėjami bylai.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
19. Teismas, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su atsakovės apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Be to, atsakovė nenurodo jokių aplinkybių dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktą naują įrodymą, jo nevertina ir dėl jo nepasisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl įsiskolinimo priteisimo
20. Ieškovės teigimu, atsakovė yra skolinga ieškovei 1 237,22 Eur skolos už Butams laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. tiektą karštą vandenį bei šilumos energiją bei 23,66 Eur delspinigių. Kadangi šalys teismui neteikė duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sudariusi individualią rašytinę energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl energijos tiekimo į Butus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, jog tarp ieškovės ir atsakovės energijos (karšto vandens bei šildymo) pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai susiklostė neterminuotai iš atsakovės konkliudentinių veiksmų (Butuose naudojamos šilumos energijos bei karšto vandens) (žr. ir aukščiau nutartyje įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas analogiškas aplinkybes) (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis).
21. Priešingai nei nurodo atsakovė, ji nei su atsiliepimu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, jog atsakovė bent iš dalies atsiskaitė su ieškove pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovės argumentai, kad ieškovės paslaugos nekokybiškos – deklaratyvūs bei neįrodyti. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog ieškovės teikiamos paslaugos yra nekokybiškos, nepagrindė, kaip pasireiškia atsakovės teikiamų paslaugų nekokybiškumas.
22. Nors atsakovė teigia, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra monopolinės ir atsakovė negalėjo pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, nutarties 36 punktas).
23. Taip pat atsakovė teigia, kad ji nėra gavusi ieškovės teismui pateikto jos siųsto įspėjimo apie skolą bei ieškovė nepateikė jokių įrodymų byloje, kad atsakovė gavo jos siųstą minėtą įspėjimą, o pirmosios instancijos teismas neatskleidė šių faktinių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie įsiskolinimą atsakovei buvo pranešta raštiškai įspėjimu adresuotu atsakovei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš dalies sutiktina su apeliante, jog byloje nėra įrodymų, jog minėti įspėjimai buvo įteikti atsakovei. Nors byloje nėra įrodymų dėl įteikimo, tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė apie įsiskolinimą nežinojo, ypač, kai skola už ankstesnius laikotarpius jau buvo taip pat priteista. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2020 m. Sausio 31 d. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybę, kad be paštu gaunamų sąskaitų, atsakovė turėjusi galimybę su jomis susipažinti ir kitu būdu, t. y. prisijungdama su savo slaptažodžiu prie savitarnos, kur jos kas mėnesį būdavo įkeliamos. Atsakovei nurodytas pirminis slaptažodis, todėl ji turėjo galimybę su sąskaitomis susipažinti. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas protingas, apdairus ir sąžiningas asmuo turi gali suvokti, jog už tiekiamas paslaugas reikia apmokėti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir tai, kad ieškovė jau keturis kartus kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje reikalavimas reiškiamas už kitą laikotarpį nei ankstesnėse civilinėse bylose, todėl ieškovė nėra įpareigota laukti, kol atsakovė įvykdys anksčiau priimtus teismo sprendimus. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovei tiekiamų paslaugų apmokėjimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar tokios paslaugos buvo tiektos atsakovei, kada jos buvo tiekiamos, ar tinkamai apskaičiuotas mokestis, ar atsakovė atliko mokėjimus. Šios minėtos aplinkybės buvo atskleistos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos faktinių aplinkybių.
24. Apeliantė kitu skundo argumentu nurodo tai, jog nagrinėjamu atveju buvo neatskleista civilinės bylose esmė. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes (nutarties 23 punktas), o vien tai, kad teismas išsamiai nepasisakė dėl atsakovės kiekvieno nurodyto argumento, kurie net nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, neturi būti pripažįstama kaip civilinės bylos esmės neatskleidimas ar nemotyvuoto sprendimo priėmimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė įrodė, kad atsakovė turėjo pareigą sumokėti už jai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms tiektą šilumos energiją.
Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių
25. Apeliantės teigimu, jos finansinė padėtis pablogėjo dėl pandemijos, o šią situaciją prašo pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybe.
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Be kita ko, teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką force majeure aplinkybėmis nėra laikoma bloga ekonominė padėtis, ekonominė krizė, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų ir nenurodė, kokie atsiradę finansiniai sunkumai jai kliudė atsiskaityti su ieškove laiku ir tinkamai. Be to, atsakovė teismų įsiteisėjusiais sprendimais priteistų skolų sistemingai nemokėjo ir anksčiau, t. y. dar iki pandemijos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės dėstomus argumentus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių taikymo ir atleidimo nuo įsipareigojimų.
Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų taikymo nagrinėjamoje byloje
28. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Kaip jau buvo minėta, iš atsakovės įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos skolos už butuose suvartotą šilumos energiją (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-118-933/2020 ir kiti). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tiek atsiliepimuose, tiek skunduose atsakovė dėsto iš esmės analogiškus argumentus dėl nesutikimo su apskaičiuota skola, procesinėmis palūkanomis ar bylinėjimosi išlaidomis. Nors atsakovė nurodo, kad ankstesnės teismų nutartys priimtos kitose bylose neturėjo prejudicinės galios šioje byloje, nes nuo jų išnagrinėjimo pabaigos jau paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios visos atsakovės ir buvo pateiktos naujoje byloje, ir kurios nebuvo išnagrinėtos ankstesnėse bylose, tačiau pirmosios instancijos teismas pakartotinai įvertino atsakovės argumentus dėl skolos ir kitų mokėtinų sumų priteisimo ir nenustatęs pasikeitusių aplinkybių, pagrįstai jų netenkino. Be to, pati atsakovė nenurodo, jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Dėl šios priežasties atsakovės minėti argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl delspinigių priteisimo
30. Atsakovės teigimu, ji nėra sudariusi sutarties su ieškove, todėl jai nekyla pareiga mokėti vienašališkai nustatytus neproporcingo dydžio delspinigius.
31. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Ieškovas teikia šilumos energijos paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Uždelsus atsiskaityti už ieškovo teiktas paslaugas, skolininkams gali būti taikomos 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymo Nr. I-775 nuostatos. Aprašo 371 punktas, tiesiogiai nustatantis mokėtinų delspinigių dydį – 0,02 procento, įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Iki Aprašo 371 p. įsigaliojimo ieškovas turėjo teisę reikalauti delspinigių pagal 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatas ir pagal 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punkto nuostatas.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje numatytas vartotojui palankesnis delspinigių dydis (0,02 procento), negu 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punkte– 0,04 procento, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškove pagrįstai prašė priteisti 0,02 procento nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Kadangi atsakovė nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieškove už tiektą šilumos energiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 23,66 Eur delspinigius. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė kelia klausimus, susijusius su delspinigių apskaičiavimu, tačiau nenurodo jokios kitos delspinigių paskaičiavimo tvarkos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
33. Atsakovė taip pat ginčija ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodydama, jog pagal CK 6.360 straipsnį palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014 m. birželio 13 d.), apibrėžiančios vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus numatė, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis).
35. Byloje nustatyta, kad ieškovė apskaičiavo atsakovės skolą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., t. y. po aukščiau minėtos CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014 m. birželio 13 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl procesinių palūkanų neskaičiavimo.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
37. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokio palūkanų dydžio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalį).
Dėl ieškovės kreipimosi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo
38. Atsakovė nurodo ir į tai, kad ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi prieš tai neinformavusi atsakovės dėl skolos priteisimo, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti įvertintas bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas. Ieškovės vienašališkas sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu ir sutarties sąlygos prieštaravo bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, todėl teismo iniciatyva šios sutarties sąlygos turėjo būti pripažintos negaliojančiomis ab initio.
39. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato pareigos ieškovei, kaip kreditorei, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo už suteiktas energijos tiekimo (karšto vandens bei šilumos) paslaugas atsakovę informuoti apie tokį veiksmą papildomais pranešimais. Be to, bylos medžiaga rodo, kad atsakovei buvo siųstas įspėjimas apie skolą, kuriame prašoma nepriteistą ir nepateiktą teismui skolos dalį sumokėti su einamojo mėnesio priskaitymu arba atvykti pas ieškovę pasirašyti skolos mokėjimo atidėjimo dokumentų. Nors byloje nėra įrodymų, jog minėti įspėjimai (sąskaitos) buvo realiai įteikti atsakovei, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė apie įsiskolinimą nežinojo ar neturėjo žinoti. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, atsakovė ieškovės paslaugomis naudojosi, todėl jau iš ankstesnių teismų sprendimų turėjo suvokti, kad už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovei kils prievolė atsiskaityti.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pripažinti vartojimo sutarčių sąlygas negaliojančiomis turi teisę ir teismas ex officio (savo iniciatyva) (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Visgi, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovės argumentai, susiję su raštu nesudarytos energijos tiekimo pirkimo–pardavimo sutarties nesąžiningomis sąlygomis, yra deklaratyvūs. Be to, atsakovė nenurodė, kokios konkrečiais sąlygos turi būti pripažintos negaliojančiomis arba nesąžiningomis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė reikalauja apmokėjimo už suteiktas energijos tiekimo paslaugas neduoda pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos atsakovės teisės.
41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos už išrašus bendrai 30,58 Eur sumai (CPK 88, 93 straipsniai).
Dėl ieškovės pareikštų prašymų pirmosios instancijos teisme
42. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo pareiškusi prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį be datos. Susipažinus su bylos medžiaga bei atsakovės procesiniais dokumentais matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020 nustatė parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir pranešė apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims. Iš 2020 m. lapkričio 21 d. atsakovės pateikto prašymo matyti, jog atsakovė viena vertus, prašė atidėti žodinį bylos nagrinėjimą dėl šalyje esančios pandemijos, tačiau kitą vertus, atsakovė taip pat prašė teismo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Prašyme atsakovė taip pat nurodė, kad jokių prieštaravimų dėl civilinės bylos nagrinėjimo atsakovė nepareiškia. 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovė teismui pateikė prašymą taip pat nagrinėti civilinę bylą rašytinio proceso tvarka.
43. Pagal CPK 235 straipsnio 6 dalį byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.
44. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą visų privačių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal šią konvencijos nuostatą, užtikrinančią visų byloje dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimą, dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, o teismui, vadovaujantis kooperacijos, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais – imtis priemonių bylą išnagrinėti operatyviai ir tinkamai.
45. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys prašė teismo nagrinėti civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, nereiškė prieštaravimų ir nepareiškė prašymo civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaujantis CPK 235 straipsnio 6 dalimi ieškovės ieškinį išnagrinėjo rašytiniame teismo posėdyje ir vadovaujantis CPK 269 straipsnio 1 dalimi, atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui tenkinus šalių prašymą nagrinėti civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, nebuvo pagrindo nagrinėti atsakovės prašymą atidėti civilinėje byloje žodinio proceso tvarka paskirtą teismo posėdį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus atsakovės prašymus šiuo atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.
46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi yra nesusiję su nagrinėjamu dalyku. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
47. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovė nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
50. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
51. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Vaclovas Paulikas