LŠTA situacijos vertinimas ir nuomonė.

Vadovaujantis ŠŪĮ 12 str. 2 dalimis „jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui“. Tačiau atkreiptinas dėmesys į ŠŪĮ 15 str 1 dalį „Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Tarybos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį“.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog gyventojai teisės aktų nustatyta tvarka gali pasirinkti apsirūpinimo kv būdą ir karšto vandens tiekėją (paprastai praktikoje šilumos tiekėjas ir yra kv tiekėjas). Visas pastate suvartotas šilumos kiekis išdalinamas ir paskirstomas apmokėti vartotojams, išskyrus tą atvejį, jie pasirinktas I-as būdas (su kv tiekėju) ir tiekėjas neįvykdė savo pareigos sutvarkyti kv apskaitą tame name. II-as kv apsirūpinimo būdas (be kv tiekėjo), kai vykdomas šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo. Tokiu atveju gyventojai tiesiogiai atsiskaito su kv ir geriamojo vandens tiekėjai bei pasidalina ir apmoka nuostolius, susidariusius namo viduje. Tai reikštų, kad visa šiluma ir geriamas vanduo nuperkamas įvade ir su šilumos tiekėju gyventojai atsiskaito už visą į namą patiektą šilumos kiekį – nėra kv tiekėjo, nėra ir pareigos „sutvarkyti“ kv apskaitą.
Kai pasirinktas I-as kv apsirūpinimo būdas, kv skaitiklius įrengia ir jų patikrą atlieka kv tiekėjas, vadovaudamasis ŠŪĮ 16 str. Kai pasirinktas II-as kv būdas, vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 172 punktu „Kada vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka <...> pasirenka 2-ą karšto vandens tiekimo būdą, karšto vandens skaitiklių įrengimą, priežiūrą, metrologinę patikrą organizuoja subjektas, užsiimantis karšto vandens tiekimo šio namo patalpų savininkams veikla.“

Atsakant į klausimus pateikiama LŠTA nuomonė:
1. Ar mes galime informuoti Metrologijos inspekciją, (kur ne mes esame karšto vandens tiekėjai) jog jie patikrintų gyventojams priklausančius skaitiklius (bent dalį jų) ir pritaikytų sankcijas jeigu pasibaigę meteorologinės patikros ar tie žmonės visai nedeklaruoja karšto vandens skaitiklių?
ATSAKYMAS: atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, ŠŪĮ ir ŠTVT nurodo, kas atsakingas už kv skaitiklių metrologinės patikros organizavimą ir įgyvendinimą. LR metrologijos inspekcija savo darbe vadovaujasi Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatais, kurių apimtyje nenumatytas tiesioginis kv apskaitos prietaisų metrologinis patikrinimas bei kokių nors sankcijų skyrimas karšto vandens vartotojams.

2. Taip pat klausimas, jeigu mes matome jog žmogus nedeklaruoja, ar galime mes pritaikyti vidurkį nuo sunaudoto namo vidurkio ir pritaikymo nedeklaravusiems žmonėms?
ATSAKYMAS: vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 179.5. punktu Vartotojui nepranešus karšto vandens tiekėjui butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų iki sutartyje nurodyto termino, suvartoto karšto vandens kiekiai už atsiskaitymo laikotarpį nustatomi pagal teisės aktų (pastaba: Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika; Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodika) nuostatas. Ši nuostata netaikoma tiems vartotojams, kurie prieš išvykdami ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui apie tai raštu informavo karšto vandens tiekėją. Vartotojui vėliau, po sutartyje nurodyto termino, pranešus karšto vandens skaitiklių rodmenis, suvartoto karšto vandens kiekis įvertinamas pagal skaitiklio rodmenis, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius iš eilės, atliekant skaičiavimus kitą, po atsiskaitymo laikotarpio, mėnesį.“
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisės aktai leidžia taikyti normatyvus, vartotojams laiku nedeklaravus savo bute esančių kv skaitiklių rodmenų.

3. kad neatsirastų pasipiktinusių, sąžiningai deklaruojančių vartotojų, kuriems išauga gyvatukų mokestis, arba atsiranda eilutė šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu
ATSAKYMAS: Name sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis, vandens kiekį padauginus iš Komisijos (dabar Tarybos) nustatytos šilumos normos vienam kubui vandens pašildyti.
Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai priskiriamas šilumos kiekis įvertinamas suskaičiuojant ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir atsižvelgiant į konkretaus mėnesio trukmę šildymo sezono metu.
Šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį, kiekvieno daugiabučio namo šilumos kiekis cirkuliacijai bus skirtingas. Jei namo butuose „gyvatukai“ vienodi, tai šilumos kiekis cirkuliacijai bus toks pat visiems butams.
Suskaičiavus viso namo šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti ir įvertinus namo gyventojų deklaruotą ar (ir) pagal vandens vartojimo normas priskaičiuotą karšto vandens kiekį, gaunamas skirtumas (teigiamas arba neigiamas), kuris Tarybos sprendimu yra pavadintas „šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu“. Butams ir kitoms patalpoms nepaskirstyto karšto vandens šiluma paskirstoma proporcingai buto (patalpų) plotui. Šis šilumos kiekis išskiriamas ir ne šildymo sezono metu ir priklauso nuo gyventojų kv skaitiklių rodmenų deklaravimo tikslumo. Šis šilumos kiekis vartotojams gali būti pateiktas apmokėti tik tuo atveju, jei karšto vandens tiekėjas sutvarkė karšto vandens apskaitą daugiabučiame name arba vartotojai pasirinko apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo (Tarybos išaiškinimas).
Už karštą vandenį gyventojai moka pagal jų pačių deklaruotus butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, jei rodmenys nedeklaruojami – karšto vandens kiekiai skaičiuojami pagal vandens vartojimo normas.