Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
ES SF 2021-2027
2021-2027 m. ES fondų investicijų programos oficiali svetainė: 2021.esinvesticijos.lt
2022 m. birželio 6 d. LŠTA pirmadienio vebinare UAB Teisingi energetikos sprendimai (Robertas Puodžius, Jurij Astafjev) pristatė konkrečių tipinių AEI investicinių projektų pavyzdžius (technologiniai sprendimai, ekonominiai skaičiavimai) galimai tinkamus finansuoti iš ES ir kitų fondų: pateikti kompresorinių šilumos siurblių, saulės kolektorių CŠT šilumai , ORC blokų pavyzdžiai (pranešimas 06-03 TES-pristatymas LSTA.pdf). Kilus papildomiems klausimams visada galite kreiptis tiesiogiai į TES ekspertus (kontaktus rasite skaidrėse).
2022 m. gegužės 27 d.
CŠT sektoriui pagal kryptį iškastinio kuro keitimas į AEI, parama numatyta iš 2021-2027 m. ES struktūrinių fondų, tačiau pirmieji kvietimai pagal šią programą planuojami tik 2023 m. I pusmetyje, kadangi kol kas Europos Komisija nėra patvirtinusi Lietuvai Veiksmų programos (pagrindinio dokumento, tikėtina tai bus atlikta iki š.m. rugpjūčio mėn.). Todėl šiemet nelabai yra kitų fondų, kur mūsų CŠT įmonės galėtų kreiptis dėl paramos. Galimi variantai:
- Klimato kaitos programa – AM nesenai buvo paskelbusi aprašą derinimui (2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr.02-001-06-04-02 „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ aprašo projektas), kur numatyta veikla „5.2. Iškastinio kuro naudojimo mažinimas įmonėse“, tačiau ten yra apribojimas pareiškėjams: „Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, nevykdantys veiklos, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo I priedo veiklų sąrašą“. Praeitą savaitę LŠTA išsiuntė raštą į AM, kad pakoreguotų ir leistų visiems juridiniams asmenims dalyvauti.
- ES Modernizavimo fondas – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos numatyta priemonė „Švaresnės gamybos technologijų diegimas pramonės įmonėse, dalyvaujančiose ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje“, tačiau pagal suderintą schemą su Europos investicijų banku į paramą galės pretenduoti tik ATL prekybos sistemoje dalyvaujančios didelės ir vidutinio dydžio apdirbamosios pramonės įmonės, patenkančios pagal ERVK „C“ sekciją „Apdirbamoji gamyba“. Šiuo atveju CŠT įmonės negalės teikti paraiškų, nes patenka į kitą ERVK „E“ kategoriją (aprašo projektas ČIA). Kvietimai planuojami birželį, administruos APVA.
- Valstybės pagalba pagal Karo komunikatą – planuojama veikla Juridinių asmenų investicijoms į gamtinių dujų naudojimo mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Čia realiausia priemonė, kurią inicijuoja AM. Jei Finansų palaimins tokį paramos schemos variantą – tai šiemet APVA paskelbtų kvietimus, finansavimo sutartis reiks pasirašyt iki metų pabaigos, įgyvendinti per 2 metus (max parama įmonei 400 tūkst. Eur).
2022 m. gegužės 2 d. LŠTA pirmadienio webinare UAB „Teisingi energetikos sprendimai“ pristatė (ES-pristatymas LSTA.pdf )tipinius investicinius projektus (principinius technologinius sprendimus ir ekonomiką) galimai tinkamus finansuoti iš ES SF 2021-2027 m. ir kt. fondų (finansinės perspektyvos, skaičiuoklės, potencialas). Video įrašas: LŠTA_TES_CŠT sektoriaus tipiniai projektai_finansavimas iš ES SF 2021-2027_KKP fondų-20220502_135944-Meeting Recording.mp4
2021 m. spalio 22 d.
2021-2027 m. ES struktūrinių fondų veiksmų programoje CŠT sektoriui numatyta priemonė – įvadinių šilumos apskaitos prietaisų ir atsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių su nuotoliniu duomenų nuskaitymo sistemomis diegimas. Pasirengti šios priemonės finansavimui Energetikos ministerija bendradarbiauja su Europos socialinio fondo agentūros metodinės pagalbos centru, kuris atlieka tyrimą fiksuotųjų įkainių nustatymui. Renkama informacija apie rinkoje esančių šilumos apskaitos prietaisų, karšto vandens skaitiklių bei jų montavimo, o taip pat nuotolinės duomenų nuskaitymo įrangos įsigijimo/įrengimo, įskaitant projektavimo darbus, kainas (EM raštas ir apklausos lentelė). Jeigu Jūsų įmonė pastaraisiais metais (nuo 2018 m.) įgyvendino tokius projektus, užpildykite apklausos lentelę ir iki š.m. lapkričio 5 d. atsiųskite rašte nurodytais kontaktais, tuo pačiu kopija Asociacijai (el.p. ramune@lsta.lt)
2021–2027 m. ES sanglaudos politikos reglamentų projektai ir gairės
Energetikos ministerija organizavo pirmines viešas diskusijas Dėl Europos Sąjungos 2021–2027 metais struktūrinių fondų finansuotinų veiklų
2019-07-18 d. – diskusija susijusi su AEI naudojimo skatinimu ir energijos vartojimo efektyvumo didinimu šilumos sektoriuje
019-07-23 d. – diskusija skirta aptarti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones pastatuose (išskyrus daugiabučius) ir viešojoje infrastruktūroje.
Dabartiniame 2021-2027 m. ES SF Veiksmų programos rengimo etape yra dėliojamos numatytų prioritetų (viso yra 5 prioritetai) veiklos pagal esamus uždavinius (CŠT sektoriui aktualus 2 prioritetas su dviem uždaviniais:
1) Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones
2) Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją), o jau konkretesnės priemonės pagal tas veiklas bus rengiamos ir dėl jų diskutuojama vėliau.
Vykstant deryboms su EK bus būtina pagrįsti kodėl reikalinga parama subsidijų forma, kodėl negalima finansuoti per tarifą, todėl Energetikos ministerija prašys kiekvienos siūlomos veiklos ir priemonių išsamaus pagrindimo.
Lyginant su dabartiniu 2014-2020 ES SF finansavimo laikotarpiu pagal siūlomas veiklas planuojama skirti paramą:
- Namų (individualus šildymas) su energetiškai neefektyviais gamybos šaltiniais prijungimui prie CŠT
- Alternatyvių AEI gamybos šaltinių bei šilumos talpyklų diegimas CŠT sektoriuje (įskaitant biokogeneraciją)
- Susidevėjusių biokatilų keitimas į biokogeneracijos įrenginius, arba kitus AEI (bet ne biomasės deginimo) įrenginius
- Analogo dabartinei priemonei „Šilumos tinkų modernizavimui ir plėtra“ nebelieka, nebent tik CŠT tinklų modernizavimui ir efektyvumo didinimui, pereinant į žematemperatūrinį rėžimą.
- Išmaniosios apskaitos diegimas CŠT sistemose (nuotolinis duomenų nuskaitymas ir kt.)
- Pramonės įmonių atliekinės šilumos tiekimas į CŠT tinklus.
LŠTA pateikti siūlymai (tekste pažymėti raudona spalva) EM pasiūlytoms finansavimo veikloms
Pastabų pasiūlymų Energetikos ministerija laukia iki š.m. rugpjūčio 5 d. Jeigu turite pasiūlymų, atsiųskite el.p. ramune@lsta.lt
2020 m. sausio 24 d. Energetikos ministerijoje vyko pasitarimas darbo tvarka dėl šiuo metu baigiamų ruošti gairių dėl 2021-2027 m. ES struktūrinės paramos prioritetinių paramos investicinių krypčių šilumos sektoriuje. Susitikimo metu buvo apibendrintos planuojamų investicinių krypčių formuluotės (projektas pridedamas). Konkrečios priemonės bus formuojamos vėlesniame etape
ŠILUMOS IR VĖSUMOS SEKTORIUS / ES parama 2021-2027 m.
2020m. rugpjūčio 24 d. Finansų ministerija viešajai konsultacijai su visuomene pateikė 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai projektą (e.pilietis tinklalapyje). Šis strateginis dokumentas nustato, kurioms kryptims ir veikloms artėjančiu ES finansavimo laikotarpiu bus skiriamas didžiausias dėmesys.
2020 m. kovo 13 d. pirminis Programos projektas pateiktas neformaliai derinti Europos Komisijai. 2020 m. balandžio 8 d. EK pateikė pastabas Programos projektui. Atsižvelgus į pastabas š. m. liepos mėnesį atsakingos institucijos Europos Komisijai pristatė antrąjį Programos projektą, su kuriuo ir kviečia susipažinti (pridedamas).
CŠT sektoriui aktualūs uždaviniai numatyti 2 Prioritete „Žalesnė Lietuva“ pagal konkrečius uždavinius:
- 2.1. Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir mažinti šiltnamio dujų išmetimus (žr. 44-45 psl.)
Įgyvendinama veikla – Didinti centralizuoto šilumos, karšto vandens ir vėsumos tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą bei plėsti sistemas: siekiant užtikrinti šilumos tiekimo sistemų patikimumą, lankstumą ir prieinamumą, šilumos ūkio srityje bus diegiamos modernios ir aplinkai palankios technologijos, naudojančios vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius. 2020 m. AEI dalis CŠT sektoriuje sudaro beveik 70 proc., tad siekiant iki 2030 metų mažiausiai 20 proc. padidinti AEI dalį centralizuotos šilumos tiekime, planuojama diegti naujas ir (ar) modernizuoti esamas nedidelės galios AEI naudojančias technologijas (pvz.: biokuro katilai, biokuro kogeneracinės jėgainės), keisti nusidėvėjusius biokuro katilus kitomis AEI naudojančiomis technologijomis (pvz. efektyviomis nedidelės galios biokuro kogeneracinėmis jėgainėmis, naujais biokuro katilais su šilumos talpyklom ar kt.), prioritetą teikiant AEI deginančių kogeneracinių jėgainių bei biokuro katilų su šilumos talpyklom diegimui. Bus skatinamos CŠT sistemos, kuriose AEI dalis šilumos gamyboje sudaro mažiau nei 90 proc.. Taip pat bus skatinamas aplinkos energijos panaudojimas CŠT sistemose, diegiant saulės energiją naudojančias technologijas, įrengiant šilumos siurblius ir trumpalaikio bei ilgalaikio saugojimo šilumos talpyklas, kurios padės labiau išnaudoti šilumos gamybos pajėgumų potencialą. Bus skatinamas liekamosios energijos (atliekinės šilumos ir vėsumos, susidarančios pvz.: pramonėje, vandenvalos ar atliekų sektoriuje, vėsinimo sistemose ar elektrinėse), panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje. Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje.
- 2.2. Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją (žr. 46-49 psl.)
Įgyvendinama veikla: – Didinti AEI panaudojimą šilumos ir vėsumos gamybai CŠT sektoriuje: siekiant mažinti išmetamų ŠESD kiekį centralizuoto šilumos, karšto vandens ir vėsumos tiekimo sektoriuje, bus skatinamas integruotų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo bei trumpalaikių šilumos akumuliavimo bei saugojimo sistemų kūrimas, siekiant efektyviai panaudoti liekamąją ir aplinkos energiją (atliekinę šilumos ir vėsumos energiją). Taip pat bus skatinama modernizuoti ir plėsti centralizuoto energijos tiekimo vamzdynų sistemas, diegiant žemesnės temperatūros režimus bei technologijas, integruojant žemos temperatūros šaltinius bei skirtingus energetikos sektorius ir sukuriant jų sinergiją (pvz.: pramonės ir energetikos objektų liekamosios energijos panaudojimas šildymui bei vėsinimui, elektros sistemos balansavimui, energetinės infrastruktūros efektyvus panaudojimas naujų pramonės ir kitų objektų vystymui). Efektyvių integruotų energetinių sistemų kūrimui ir valdymui bus investuojama į išmaniųjų šilumos tinklų valdymo diegimą, įskaitant naudojamos šilumos, karšto vandens bei vėsumos duomenų nuotolinio nuskaitymo sistemų, energijos apskaitos, vartojimo reguliavimo prietaisų ir sistemų diegimą energetikos objektuose bei pastatuose, siekiant efektyviai naudoti energiją ir lanksčiai derinti vartojimo, generavimo bei tiekimo režimus.Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje.
Konkrečios priemonės pagal veiklų aprašymus bus formuojamos vėlesniame etape
Viešoji konsultacija raštu vyksta iki rugsėjo 11 d., todėlkviečiame susipažinti ir jei turite pastabų/komentarų, atsiųskite asociacijai iki rugsėjo 9 d. el. p. ramune@lsta.lt