2022 m. birželio 28 d. LR energetikos ministerijos pranešimas.

Seimas šiandien pritarė įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo siekiama įgyvendinti sklandžią ir greitą žaliosios energetikos plėtrą, mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, skatinti energetinių bendrijų kūrimąsi bei atliepti gyventojų poreikius.

„Pataisomis tiesiame kelią sparčiai atsinaujinančios energetikos plėtrai, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Vadinamasis „Proveržio paketas“ užtikrins paramos investicijoms prieinamumą, mažesnes investicijų rizikas, lankstesnes sąlygas ir inovatyvius verslo modelius dalyvauti elektros energijos rinkoje“. Pasak ministro, sparti žaliosios energetikos plėtra Lietuvoje ypatingai svarbi ne tik kaip būtina visiškos energetinės nepriklausomybės sąlygas, bet ir kaip vienintelis tvarus kelias, siekiant mažinti elektros ir šildymo sąskaitas.

Energetikos ministerija iki 2030 m.  skirs beveik 1 mlrd. eurų žaliosios energetikos plėtrai ir energetiniam efektyvumui. Pataisomis siekiama sėkmingo žaliosios energetikos projektų investicijų įgyvendinimo.

Mažinami biurokratiniai trukdžiai

Atsinaujinančios energetikos plėtrai būtina sąlyga – trumpesnis pasirengiamųjų darbų laikotarpis ir nustatytos aiškios sąlygos bei reikalavimai. Seimas patvirtino, kad vystant saulės elektrines turi būti aiškiai nurodoma, jog poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų atlikti nereikia. Tai leis jau artimiausiu metu pastatyti pakankamai saulės parkų, iš kurių pigesnę elektros energiją galės įsigyti daugiabučių gyventojai, tuo tarpu savivalda, kurdama energetines bendrijas, galės greičiau pasistatyti saulės elektrinių parkus. 

Pataisomis įvedami aiškūs kriterijai, kada PAV atranka turi būti atlikta vystant vėjo elektrines. Ši procedūra bus reikalinga tais atvejais, kai statomos 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis yra 50 m ar daugiau ar kai vėjo elektrinės yra planuojamos statyti arčiau kaip 1 km nuo saugomų teritorijų. 

Vystant vėjo elektrines, pilnas PAV bus atliekamas tuomet, kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir kai jas planuojama statyti 5 km ar mažesniu atstumu nuo pastatytų, statomų ar planuojamų statyti vėjo elektrinių.

Tikimasi, jog priimtas įstatymų pakeitimų paketas taip pat paskatins glaudesnį gyventojų ir vėjo elektrinių vystytojų bendradarbiavimą. Šiuo tikslu atsisakoma sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir registravimo, tačiau įvedamas naujas reikalavimas dėl saugaus atstumo. Numatoma, jog  vėjo elektrinė turėtų būti statoma ne arčiau nei per keturis vėjo elektrinės stiebo aukščius nuo gyvenamųjų namų.

Taip pat numatomos lankstesnės sąlygos tiek vėjo elektrinių vystytojams dėl planuojamos veiklos, tiek žemės sklypų savininkams dėl galimos naujos statybos, aiškiai apibrėžiami informavimo reikalavimai.

Siekiant sudaryti paprastesnes veiklos ir plėtros sąlygas saulės elektrinėms, bus užtikrinama galimybė saulės elektrines statyti žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant žemės paskirties ir neribojant elektrinių dydžio, tačiau užtikrinant žemės panaudojimą pagal jos pagrindinę paskirtį. Šie pakeitimai leis praplėsti galimas saulės elektrinių statybai teritorijas bei efektyviau išnaudoti žemę. Taip pat, siekiant subalansuotos atsinaujinančios energetikos plėtros, nustatoma 2 GW kvota saulės elektrinėms.

Pakeitimais įteisinama ir nauja – hibridinės elektrinės – sąvoka, taip sukuriant efektyvų tinklo pralaidumą. Tai suteiks galimybę viename tinklo taške prijungti skirtingas AEI elektrines (pvz., saulės ir vėjo) ir kaupimo įrenginius (baterijas) nesumuojant jų galios, kas leis efektyviausiu būdu išnaudoti elektros tinklą ir pasiekti maksimalias gamybos apimtis.

Elektrinę prijungiant prie tinklų, bus vertinama leistina generuoti galia, ne visų įrengtų generavimo šaltinių įrengtoji galia, o tai leis įrengti daugiau pajėgumų neplečiant tinklo. Taip pat hibridinėms elektrinėms bus išduodamas vienas leidimas plėtoti ir leidimas gaminti, taip mažinant administracinę naštą.

Siekiant skatinti atsinaujinančią energetiką regionuose, bus sukuriamos skaidrios sąlygos vystytojams dalintis savo sėkme su vietos bendruomenėmis. Elektrinių vystytojams nutarta taikyti gamybos įmoką, kuri bus išmokama vietos bendruomenėms, kas užtikrins bendruomenių projektų finansavimą. Priimta, jog AIE gamintojai bendruomenėms skirtų apie 3 proc. nuo metinių pajamų (1,3 EUR/MW).

Palankios sąlygos gaminantiems vartotojams

Lietuva siekia, kad 2030 m. kas trečias šalies vartotojas pats pasigamintų elektros energijos. Tai įgyvendinant, atsisakoma plėtros ir elektros gamybos leidimų visiems gaminantiems vartotojams (iki šiol jų nereikėjo tik gaminančių vartotojų elektrinėms iki 30 kW), neberibojama gaminančių vartotojų elektrinės įrengtoji galia (iki šiol gaminantys vartotojai galėjo statyti tik iki 1000 kW elektrines) bei siekiama užtikrinti paprastesnius atsiskaitymo už pasinaudojimą elektros tinklais būdus. Nustatoma ir tai, kad elektros energija būtų kaupiama tinkluose 2 metus (nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d.).

Taip pat gerinamos sąlygos gaminantiems vartotojams, atskiriant buitinių ir nebuitinių gaminančių vartotojų kainodaras, numatant, kad: (1) nebuitiniai gaminantys vartotojai už pasinaudojimą elektros tinklais atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą; (2) buitiniai gaminantys vartotojai atsiskaito už pasinaudojimą elektros tinklais pagal dabar galiojančią kainodarą, tačiau siūloma sumažinti buitinių gaminančių vartotojų atsiskaitymo planų skaičių, atsisakant kombinuoto atsiskaitymo plano – kWh/kW ir siūloma sudaryti galimybę už pasinaudojimą elektros tinklais atsiskaityti pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.

Taip pat bus suteikiama galimybė vienam vartojimo objektui priskirti kelias elektrines, taip užtikrinant, kad vartotojas galės patenkinti visą savo elektros energijos poreikį. Norintys įsigyti elektros energiją iš nutolusios elektrinės, nebeturės dėl to didinti savo įvado – taip bus tausojamas tinklas.

Parama socialiai jautrioms visuomenės grupėms

Pokyčiai įgyvendinami ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų modelyje, gerinant ir paprastinant šios bendrijos kūrimo sąlygas ir darant jį patrauklų gyventojams. Todėl atsisakoma perteklinių įpareigojimų bendrijos sudėtyje turėti bent 3 fizinius asmenis bei neturėti daugiau nei 20 proc. kitos įmonės akcijų. Be to, atsisakoma taisyklės, jog atsinaujinančių išteklių energijos bendrija gali būti tik viešosios įstaigos – nuo šiol bendrija galės būti bet kuris pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šie pakeitimai atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų modelį daro patrauklų ir savivaldybėms bei toms institucijoms, kurios padeda socialiai remtiniems asmenims ir suteikia jiems finansavimą.

„Proveržio paketas“ numato ir daugiau pakeitimų, susijusių su elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmoka, kuri bus surenkama iš elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų ir paskirstoma vietos bendruomenėms, taip sukuriant apčiuopiamą naudą gyventojams. Taip pat tobulinamos energijos kaupimo įrenginių prijungimo ir veiklos sąlygos bei keičiama tinklų galios ir pralaidumų rezervavimo tvarka.

* * * Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, šių metų I ketv. Lietuva importavo 65 proc. elektros. Tuo tarpu siekiama, jog jau 2030 m. Lietuva taptų energiją eksportuojančia šalimi, o savo elektros poreikius užsitikrintų iš vietinės generacijos, ir visa ji būtų žalioji.