Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Vyriausybės komisija pritarė siūlomiems prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams
2021 m. kovo 2 d. LR energetikos ministerijos pranešimas.
Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujama Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija šiandien pritarė siūlomiems naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams.
Ja vadovautis Lietuva siūlys Baltijos šalims derybose dėl trišalės metodikos, siekiant užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra.
„Įstatymų ir tarpusavio susitarimų būtina laikytis. Leisdami baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką, finansuojame tolimesnę Baltarusijos atominės elektrinės plėtrą. Lietuvos siūloma nauja elektra su trečiosiomis šalimis metodika užtikrintų antiastravinio įstatymo įgyvendinimą“, – po komisijos posėdžio sakė premjerė.
Pirmąkart posėdžiavusi komisija aptarė galimus derybų scenarijus bei konkrečias teisines ir technines priemones, kurios užkardytų prekybą baltarusiška elektra. Komisija taip pat pritarė, kad Vyriausybė kitą savaitę suteiktų mandatą Energetikos ministerijai derėtis dėl naujos trišalės prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos su Latvija ir Estija.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, nauji metodikos principai leis užtikrinti, kad prekybai su kontinentine Rusija bus išduotas tik toks jungčių pralaidumas, kuris leistų prekiauti su Rusija tik tokia apimtimi, kiek fiziškai elektros energijos patektų per Latvijos ir Estijos jungtis su Rusija.
Energetikos ministerija jau kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu surengti bendrą EK ir Baltijos šalių susitikimą BEMIP formate. „Baltijos šalys visada stiprios, kai laikosi išvien. Dėsime visas pastangas, jog taip būtų ir šį kartą, tačiau nepavykus pasiekti trišalio susitarimo, Lietuva yra pasirengusi taikyti technines ir teisines priemones, užtikrinančias Antiastravinio įstatymo įgyvendinimą“, – sako energetikos ministras. Pasak D. Kreivio, tam reikėtų atskiro komisijos sprendimo.
Šiuo metu galiojantis Antiastravinis įstatymas numato, kad Lietuva negali vartoti Baltarusijoje pagamintos elektros. Tuo tarpu baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per BY ir LT jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje. Tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.