Viešųjų pirkimų tarnyba organizavo renginį „Darniųjų pirkimų link“

2021-07-28

Konferenciją pristatė Darius Vedrickas – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius, vėliau žodį perdavė aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, kuris pasisakė apie žaliąjį pirkimą.  Žaliuoju pirkimu laikomas –  pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose. Atkreipė dėmesį, kad viešieji pirkimai gali būti tuo pat metu ir žalieji, todėl žalioji gama turi būti ta, kurią galima perdirbti, tai nekenktų aplinkai, taip pat ir energijos pirkimas gali būti tvarus ir naudojamas atsakingai. Viešųjų pirkimų tarnyba turės apmokyti, kaip reikia pirkti žaliai. Ministras priminė, kad žalieji pirkimai turės sudaryti 20 proc. šiais metais, kitais metais 50 proc., o nuo 2023 m. pasiekti 100 proc., nuo visų viešųjų pirkimų ir tai liečia perkančiąsias organizacijas. Taip pat visos organizacijos raginamos konsultuotis su viešųjų pirkimų tarnyba, nes šiuo metu  yra daug neaiškumų. Šia priemone tikimasi, kad pasikeistų pats viešųjų pirkimų įsigijimo procesas, o būtent tikimasi, kad jis bus skaidresnis, aiškesnis, tvaresnis. Pagrindinis tikslas, kad perkančios organizacijos visą informaciją rastų vienoje vietoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė – Ana Stelčinskienė pasisakė, kad palaiko viešųjų pirkimų tarnybos idėją ir spurtą dėl žaliųjų viešųjų pirkimų. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pasisakė, kad socialiniai pirkimai yra labai svarbūs valstybei ir tai atspindi valstybės socialinį supratimą.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Jurkutis teigė, kad iki 2030 m. užsibrėžtas tikslas, jog pirkimai būtų inovatyvūs ir pabrėžė, kad kiekvienais metais valstybė perka įvairias paslaugas ir prekes už  6 mlrd. eurų, todėl CEPOK katalogas, per kurį galima pirkti paslaugas, padės nustatyti, kaip sekasi kiekvienai iš perkančių organizacijų, identifikuoti pirkimo proceso klaidas bei sudarys galimybes pasidžiaugti pasiekimais.

Pristatymo metu buvo akcentuotas planetos šiltėjimas, todėl kad žmogus viršija planetos išteklių naudojimą ir tai daro įtaką visai aplinkai. Valstybės perkamoji galia didžiulė, tačiau jos įtaka neturi būti neigiama, o kaip tik  maksimaliai teigiama. Siekiama išvengti neigiamų pasekmių aplinkai ir žmogaus sveikatai, todėl pirkimai turi būti socialiai ir ekonominiai atsakingi. Produktai neturėtų arba turėtų būti kuo mažiau kenksmingi aplinkai, produktas virtęs atliekomis turėtų būti panaudojamas kelis kartus. Viešaisiais pirkimais siekiama, kad produktas būtų efektyvus, inovatyvus. Taip pat svarbūs produktų tiekėjai, kurie tiektų tvarias medžiagas ir būtų aktyvūs tokių produktų kūrime. Teisinis reguliavimas turėtų kisti pagal esamą situaciją. Perkančios organizacijos turės laiko tam pasiruošti, taip pat tai signalas gamintojams, kad žinotų, kam ir kokių produktų reikia. Darnieji pirkimai – tęstinis dalykas, kuriame vyks daug pokyčių, kadangi Lietuva tik įsibėgėja. Pabrėžtina, kad pirmiausia bus kalbamasi su tomis  perkančiosiomis organizacijomis, kurios nepasieks numatytų reikalavimų pagal žaliuosius pirkimus, tačiau nebuvo išskirtos baudų rūšys ar jų dydis.

Pagrindinis tikslas darniųjų viešųjų pirkimų – draugiškos aplinkai medžiagos ir produkcija, kurias įsigytų perkančios organizacijos, kad įmonės, kurios siūlo tam tikras paslaugas ir medžiagas perkančiai organizacijai, būtų sertifikuotos, kad jų darbuotojai nebūtų dirbantys už minimalų atlygį, o produktas perdirbamas po kelis kartus ir aplinkai nekenksmingas arba darytų minimalų poveikį jai.

Vidmantas Janulevičius, pramoninkų konfederacijos prezidentas, konferencijos metu atkreipė dėmesį, kad reikia orientuotis ne tik į pigiausias medžiagas ir produktus, tačiau ir į kokybę, kadangi pigi prekė keičiama du – tris kartus greičiau negu perkant tvarią prekę, kad ir už didesnę kainą.

Renginio video įrašą galima rasti ČIA.
Daugiau apie žaliųjų pirkimų reglamentavimą ČIA.