ŠILDYMO KAINOMS TOLIAU KANDŽIOJANT PINIGINES, PAŽĖRĖ PAPRASTŲ BŪDŲ SUTAUPYTI: PAŽVELKITE Į SAVO KAMBARĮ, GAL IRGI DAROTE ŠIAS KLAIDAS

2023-02-03

Šaltinis: Justina Asakavičiūtė 2023 m. vasario 2 d. www.delfi.lt, Tvari Lietuva

Prieš kurį laiką lietuvius pasiekė dar viena džiugesio nenešanti žinia – dujų kaina vėl kyla, o tai reiškia, kad namuose įsirengus dujinį šildymą pinigines teks atverti dar plačiau. Kol energijos kainos kopia aukštyn ir vieni tautiečiai pratinasi prie vėsesnės kambario temperatūros, kiti neslepia – karšta pasidaro tada, kai pamatai sąskaitą už šildymą. Vienok, sutaupyti ir kartu nešalti savuose namuose tikrai galima. Įsirengiantiems būstą naujai verta atkreipti dėmesį į keletą aspektų, o jau gyvenantiems savo namuose ir galintiems sau leisti tik minimalius interjero pakeitimus – yra visa eilė, regis, smulkmenų, bet padedančių apčiuopiamai sutaupyti.

Grindinis šildymas ar radiatoriai? Skirtumas – akivaizdus

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, pro sienas prarandame apie 35 proc. namų šilumos, pro langus – 37 proc., stogą – 15 proc., o pro rūsio perdangą – 13 proc šilumos. Taigi, akivaizdu, kad fokusas sienoms ir langams turi būti didžiulis jau įrengiant namus. LŠTA duomenimis, Lietuvoje esantys pavyzdžiai rodo, kad, įvykdę kompleksinę pastato renovaciją, gyventojai sutaupo nuo 40 iki 60, atskirais atvejais net iki 72 proc. šilumos, o atlikus mažąją renovaciją galima sutaupyti iki 25 proc. šilumos.

Šilumos taupymo prasme aptinkamas skirtumas ir renkantis tarp radiatorių ar grindinio šildymo. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros docentės dr. Violetos Misevičiūtės teigimu, būtent pastarasis turi ženklų pranašumą: „Šildomos grindys lyginant su sieniniais radiatoriais šilumos taupymo prasme yra pranašesnės, nes yra galimybė taupyti šilumą mažinant šilumnešio temperatūrą, kuri gali būti žemesnė nei reikiama tiekti į radiatorius. Grindinio šildymo atveju šiluma yra akumuliuojama grindų konstrukcijoje, perduodama patalpai šilumos laidumo, spinduliavimo ir konvekcijos būdais, todėl šiluma tolygiai pasiskirsto visoje patalpoje, o sušilęs oras kyla aukštyn taip cirkuliuodamas po patalpą. Be to, toks pats komforto lygis pasiekiamas, kai grindimis šildomoje patalpoje temperatūra yra apie 2 °C žemesnė nei radiatoriais šildomoje patalpoje. Atsižvelgiant į tai grindiniam šildymui reikia mažiau energijos, taikant šį šildymą galima sutaupyti nuo 5 iki 25 proc. energijos lyginant su radiatorinio šildymo sistema“, – komentuoja specialistė.

Visgi dr. V. Misevičiūtė priduria, kad grindinio šildymo sistema yra inertiška, todėl jos reguliavimas nėra toks tikslus kaip radiatorių – reikiama temperatūra patalpose keičiantis lauko oro temperatūroms pasiekiama su tam tikru atsilikimu laike.

Labiausiai pinigus taupanti lango uždanga: roletai, romanetės ar užuolaidos

Jei jau gyvenate namuose su radiatoriais, svarbu tinkamai su jais elgtis: LŠTA pataria už radiatorių įrengti šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2ºC. Be to, pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų. Itin svarbu nepamiršti reguliariai nuvalyti dulkių nuo radiatorių – dulkės mažina šilumos atidavimą aplinkai.

Dar vienas svarbus interjero sprendimas – tinkamos užuolaidos ar kiti lango dangalai: dr. V. Misevičiūtės teigimu, romanetės yra vieni geriausių šilumą sulaikančių uždangalų, nes jose nėra skersinių. „Romanetės, kaip ir tinkamo ilgio užuolaidos, atlieka šilumos saugojimo patalpoje funkciją, o nuleisti roletai tarnauja kaip šilumos izoliacinis sluoksnis. Žaliuzės, kurios yra dažniau tiriamos kaip šešėliavimo (arba apsaugos nuo saulės) priemonė, gali atspindėti šilumą, konvekcijos būdu perduodamą nuo šildymo prietaiso patalpos orui, ir tokiu būdu sumažinti šilumos srautą per langą. Tyrimai rodo, kad roletai yra viena iš trijų efektyviausių langų uždangų, padedančių išlaikyti šilumą žiemą. Roletais uždengti langai sutaupo apie 23 proc. daugiau šilumos prarandamos per langą lyginant su langais be jokios uždangos“, – vardina pašnekovė.

IKEA Lietuva Interjero dizaino skyriaus vadovės Eimantės Nemanės teigimu, vakare užtraukus užuolaidas, šilumos nuostoliai pro langus gali sumažėti maždaug 10 proc. Storesnio audinio užuolaidos apsaugo nuo skersvėjų, tačiau būtina įsitikinti, kad jos yra tinkamo ilgio, neuždengia radiatorių. „Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tada šiltas oras pateks į kambarį, o ne kils į viršų šaltu lango paviršiumi. Naktį reikėtų elgtis atvirkščiai – nuleisti žaliuzes ir užtraukti užuolaidas, kad šios taptų papildomu barjeru, neleidžiančio šilumai sklisti į lauką“, – antrina LŠTA atstovai.

Namus vėdinti būtina, bet kaip tai daryti teisingai? Pamirškite populiarųjį mikroventiliacijos būdą

Net šalčiausiu metų laiku vėdinti namus – būtina, tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai tai daryti, kad oras kambaryje tikrai atsišviežintų, tačiau ne jūsų piniginės sąskaita: „Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną visiškai atidarę langus ir sudarę trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką“, – pataria LŠTA atstovai.

Itin populiarus kambario vėdinimas atveriant viršutinę lango dalį, sako dr. V. Misevičiūtė , iš dalies neužtikrina reikalingos oro apykaitos orui patalpoje pasikeisti, o tuo pačiu pagerinti oro kokybę joje. Taigi, rekomenduojama bent kelis kartus per dieną bent 15 minučių atidaryti langus, norint pravėdinti greitai – atverti langą plačiai ir palikus patalpą kelioms minutėms, grįžti į išvėdintą. „Nevėdinant ar vėdinant patalpas netinkamai gresia perteklinės drėgmės lemiamos pasekmės – rasojantys langai, pelėsių, grybelių ant pastato atitvarų formavimasis, palanki terpė plisti bakterijoms, virusams, sveikatos problemos. Be to, patalpos vėdinimas žiemą panaudojant lango „mikroventiliacijos“ atvėrimo padėtį yra žalingas pačiam langui, nes ant tarpiklių besikondensuojanti oro drėgmė užšąla, tarpiklis varstant langą dėvisi, ir po tam tikro laiko langas praranda savo pirminį sandarumą“, – perspėja Pastatų energetikos katedros docentė.

Peržiūrėkite, kur stovi jūsų baldai ir ar nedarote dviejų brangiai kainuojančių klaidų

Netinkamoje vietoje pastatyta komoda? Tikrai gali būti. Būtent didelių gabaritų baldus LŠTA pataria statyti prie išorinių sienų – taip sudarysite papildomą sienų šilumos izoliaciją. Be to, patariama prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikyti uždarytas. Visgi, pastatuose, ypač senesniuose, tarp durų ir grindų neretai galima plika akimi pamatyti tarpą, o tai – irgi puiki landa patalpos šilumai išeiti, tad pasistenkite jį uždengti specialia tarpine slenksčiams. Patalpose, ypač tose, po kuriomis yra šaltas plotas, tarkime bute pirmame aukšte, kone būtinu atributu tampa kilimas, neleidžiantis buto šilumai patekti į šaltą rūsį ar pan.

Interjero dizaino ekspertės E. Nemanės manymu, apsisaugoti nuo pro laukujes duris įeinančio šaltuko padės ir dar vienas nebrangus sprendimas – širma: „Yra keletas būdų, kaip apsisaugoti nuo skersvėjų. Pavyzdžiui, prie įėjimo durų galima pakabinti „skersvėjų gaudyklę“: storas audinys priešais duris blokuoja skersvėjį ir padeda išlaikyti šilumą viduje“, – pataria pašnekovė.

Net kai kurie, regis su šiluma namuose nesusiję, įpročiai, vis dėlto turi įtakos: LŠTA pažymi, jog ventiliatorių virš viryklės derėtų naudoti tik gaminant valgį, nes šis ištraukia šilumą, o ant radiatorių džiovinti skalbinių taip pat nepataria, mat garinimas yra daug šilumos reikalaujantis procesas.

Patalynės, antklodės ir net čiužinio pasirinkimas lems, ar šalsite miegamajame

E. Nemanė taip pat dalinasi patarimais, kaip nesušalti miegamajame, kur pasirinkus teisingas interjero detales net žemesnė oro temperatūra kambaryje netaps problema. Anot pašnekovės, 80 proc. kūno šilumos pasišalina pro antklodę, tad praverstų stora šilta antklodė su daug užpildo ir, dėl visa ko, jaukus apklotas. Ant antklodės įprastai nurodomas jos šiltumo lygis. Gali būti, kad išsimiegosite geriau, jei turėsite ne vieną antklodę – taip galėsite lengvai ir greitai reguliuoti kūno temperatūrą, naktį vieną sluoksnį pridėdami arba nuimdami.

Ne mažiau svarbus ir tinkamos patalynės pasirinkimas: „Yra daug audinių rūšių, iš kurių pasiūti patalynės užvalkalai leidžia išsimiegoti patogiai, neperkaistant ir nesušalant. Pavyzdžiui, medvilnė, viskozė ir lajocelis pašalina nuo kūno drėgmę ir padeda palaikyti tolygią temperatūrą, o linas puikiai „kvėpuoja“ ir pasižymi dideliu šilumos laidumu, todėl žiemą sušildo, o vasarą vėsina“, – pažymi E. Nemanė.

Galiausiai, anot pašnekovės, šilumos išsaugojimo prasme, svarbų vaidmenį vaidina ir tinkamo lovos čiužinio pasirinkimas: spyruokliniai čiužiniai gerai praleidžia orą, tad miegodami ant jų nesukaisite. Tačiau jei naktį jums amžinai šalta, verčiau rinkitės čiužinį iš putų poliuretano, nes ši medžiaga šilumą išlaiko geriau.

Pabaigai, nepamirškite nemokamo šilumos šaltinio – saulės: leiskite saulės šviesai patekti į namus, atidenkite langus, o saulės prišildytuose kambariuose atidarykite duris ir leiskite šilumai pasklisti į vėsesnes būsto vietas.

Kitos naujienos