Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Seimo Ekonomikos komitetas remia spartesnį daugiabučių šilumos ūkio atnaujinimą didinant valstybės finansavimą
2022 m. birželio 22 d., LR Seimo Ekonomikso komiteto pranešimas.
Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė Šilumos ūkio ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisoms, numatančioms spartesnį daugiabučių šilumos ūkio atnaujinimą didinant valstybės finansavimą ir nustatant efektyvesnę kainodarą, kad šilumos tiekėjų sukaupti nuostoliai, tiekiant šiluminę energiją, būtų tolygiau įskaičiuojami į šilumos kainą.
Įstatymai iš esmės yra orientuoti į pastatų bendro naudojimo šilumos mazgų atnaujinimą ir jų finansavimą. Ši tikslinė subsidija nebus skirta vamzdynų ar šildymo elementų renovacijai ir keitimui.
Komitetas siūlo maksimalią šilumos punkto atnaujinimo kompensacijos ribą padidinti nuo 30 iki 80 proc. Tai reiškia, kad daugiabučių namų šilumos ūkio pertvarkai būtų galima skirti didesnę valstybės paramą iš valstybės turimų lėšų.
Gyventojams, taip kaip ir anksčiau, būtų kompensuojamos sąnaudų palūkanos ir renovacijos projektų rengimo išlaidos.
Įstatymo projektams, kurių iniciatorius yra Seimo narys Kasparas Adomaitis, vieningai pritarė tiek Ekonomikos komitetas, tiek Aplinkos ir Energetikos ministerijos.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigė, kad kompensacijos ribą padidinus nuo 30 iki 80 proc. šie įstatymo projektai padės spartinti mažąją renovaciją, o tai padės mažinti šiluminės energijos sunaudojimą daugiabučiuose šildymo sezono metu.
Mažoji renovacija padės valstybei sutaupyti ženklią dalį lėšų, kuri yra skiriama kompensacijoms už šildymą gyventojams išmokėti.
Įstatymo projektai įpareigotų namo prižiūrėtojus informuoti gyventojus apie šilumos mazgų būklę, o gyventojai privalėtų priimti sprendimus dėl namo šilumos sistemos atnaujinimo. Pabrėžtina, kad šilumos sistemų renovacijai bus skiriama valstybės parama.
Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, šilumos mazgo pakeitimas 30 butų daugiabučiame name su 80 proc. valstybės parama atsipirktų maždaug per vienus metus.
Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų daugiabučiai.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.