Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Premjerė: žaliasis kursas – vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų
2021 m. gegužės 7 d. LR VYriausybės pranešimas.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Žaliasis kursas 2021“ Klaipėdos piliavietėje.
„Žaliasis kursas – vienas iš pamatinių dabartinės Vyriausybės prioritetų. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje įsitvirtina inovatyvios ir aplinką tausojančios iniciatyvos: užstato sistema, dalijimosi ekonomikos verslo modeliai, kuriamos elektromobilių technologijos. Žaliojo kurso politika suteikia galimybę plėsti tvaresnius verslus, suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos interesus“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė akcentavo, kad Vyriausybė savo programoje įsipareigojo nuosekliai dirbti klimato kaitos, švarios, įperkamos ir saugios energijos, žiedinės ekonomikos, darnaus judumo, tausojančio žemės ūkio, biologinės įvairovės išsaugojimo, taršos mažinimo, tvaraus investavimo srityse. Patvirtinta ir ambicinga renovacijos strategija iki 2050 metų – bus siekiama ne tik renovuoti 1 000 daugiabučių per metus, bet ir į renovacijos sritį įtraukti atsinaujinančias, organines ir klimato kaitai neutralias medžiagas, išsaugoti miesto biologinę įvairovę, tam panaudojant tikslines investicijas.
Premjerė pabrėžė, kad netrukus Vyriausybė tvirtins Klimato darbotvarkę su naujais tikslais ir prisitaikymo prie klimato kaitos scenarijais atskiriems sektoriams iki 2050 metų. „Tai itin reikšmingi, bet ne vieninteliai Vyriausybės sprendimai. Darysime viską, kad per ateinančius keletą metų būtų pasiekti tikslai, kurie ne tik atitiktų žaliąjį kursą, bet ir labiau įtrauktų visuomenę į sprendimų priėmimą. Pirmiausia skatinsime žiedinę ir klimatui neutralią ekonomiką, nustatydami tvaraus investavimo pagrindus, didindami žaliuosius viešuosius pirkimus ir įgyvendindami žaliųjų mokesčių reformą“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Pasak premjerės, įgyvendinę darnaus judumo principus, atnaujinę viešąjį transportą ir įdiegę bendrąjį bilietą, pasieksime, kad miestai taptų tvaresni ir turėtų geriau išvystytą ir pasiekiamą infrastruktūrą. Labai svarbu saugi ir atsinaujinanti energetika. Siekdama energetinio saugumo ir taršos mažinimo, Lietuva turi plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.
Vyriausybė taip pat numato vystyti aplinką tausojantį žemės ūkį, užtikrinti maisto grandinių trumpinimą ir tvarią gamybą, kartu sprendžiant ir maisto švaistymo problemą.
Akcentuota, jog būtina užtikrinti gamtinio kapitalo apsaugą. Vyriausybė pasiryžusi užbaigti saugomų teritorijų tinklo kūrimą, pasiekti sutarimą dėl miškų apsaugos, daug dėmesio skirti vandens išteklių ir Baltijos jūros apsaugai, taip pat biologinės įvairovės išsaugojimui.
Anot I. Šimonytės, šiandien Baltijos jūros būkle tikrai dar negalime džiaugtis. Užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti ir kol kas neturime realių iniciatyvų, iškeliančių ir įgyvendinančių naujus tikslus. Premjerė išreiškė įsitikinimą, kad kartu galime spręsti globalius iššūkius ir rasti naujų galimybių. Todėl Vyriausybė būtinai skatins Baltijos jūros regiono šalis ir Europos Sąjungą ieškoti efektyvių problemos sprendimų ir ragins šio klausimo neatidėlioti.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.