Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
PREKYBOS BIOKURO PRODUKTAIS SĄLYGŲ IR BIOKURO TIEKIMO TIPINIŲ SĄLYGŲ PAKEITIMAI
2020 m. lapkričio 23 d. Baltpool pranešimas
„Nuo 2020 m. lapkričio 24 d. įsigalioja Prekybos biokuro produktais sąlygų ir Biokuro tiekimo tipinių sąlygų pakeitimai, susiję su biokuro savitojo aktyvumo reikalavimais.
Atsižvelgiant į Latvijos Respublikos 2020 m. rugsėjo 15 d. priimtus reikalavimus įvežamai į Latvijos teritoriją medienai (biokurui), kurie įsigalios nuo 2021 m. sausio 1d., priimami Prekybos biokuro produktais sąlygų ir Biokuro tiekimo tipinių sąlygų pakeitimai.
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. į Latviją įvežamo medienos biokuro užterštumas 137Cs radionuklidu privalės neviršyti 10 Bq/kg (sausoje medienoje), o kartu su įvežamu medienos biokuru turės būti pateikiama spinduliuotės bandymo ataskaita – dokumentas, parodantis krovinyje esančio radionuklido 137Cs savitojo aktyvumo lygį, pavyzdžiui, akredituotosios laboratorijos išduotas spinduliuotės pasas arba išsiuntimo šalies miškų tarnybos išduotas dokumentas su nuoroda į atitinkamą akredituotosios laboratoriją ataskaitą, arba kitas dokumentas, kuriame nurodomas krovinio savitojo aktyvumo lygis. Atsižvelgiant į šiuo reikalavimus, keičiamos biržos produktų specifikacijos (Prekybos biokuro produktais sąlygų 1, 2 ir 3 priedai) ir Biokuro tiekimo tipinių sąlygų 5.2 ir 6.17 punktai.
Prekybos biokuro produkai sąlygos (su pažymėtais pakeitimais)
Biokuro tiekimo tipinės sąlygos (su pažymėtais pakeitimais)
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.