Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Permainingi metai: vieni skaičiuoja pelną, kiti bando išgyventi
Iš 2020 m. gruodžio 30 d. portale www.ve.lt publikuoto Virginijos Keminėnės straipsnio:
2020-ieji verslui smogė skaudžiai: verslo gigantams išgyventi galbūt buvo šiek tiek lengviau, tačiau turizmo, paslaugų, aptarnavimo sektorius kabinasi iš paskutiniųjų. Kalbinti uostamiesčio strateginių įmonių ir verslų atstovai sutiko, kad metai buvo neeiliniai iššūkių atžvilgiu, tačiau yra ir kuo pasidžiaugti.
Štai, pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija“ fiksavo rekordinį naujų klientų skaičių.
AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas džiaugėsi, kad buvo labai geri metai.
„Tokių mažų šilumos kainų ir mokesčių Klaipėdoje nebuvo jau daugiau nei dešimtmetį. Iš vienos pusės, tai gamtos dovana – labai šilta praėjusi žiema. Kita vertus, yra ir mūsų indėlis, kad investavome į naujų biokuro katilų statybą ir šilumos gamybai naudojame vis daugiau pigesnio kuro“, – sakė A. Katinas.

Bendrovės vadovas džiaugėsi, kad šiemet šilumos trasų atnaujinimas vyko sparčiau, nei buvo numatyta. Pavyko gauti ES finansavimą net 4 šiemet vykdytiems projektams – Klaipėdoje ir Gargžduose rekonstruota 6,5 kilometro senų trasų.
„Metai kaip niekad iki šiol buvo gausūs inovacijų: ant Šilutės plente esančių bendrovės pastatų stogų sumontuota 100 kilovatų galios saulės elektrinė, iš Pietų Korėjos laivu į Klaipėdą jau gabenamas mūsų užsakytas absorbcinis šilumos siurblys, kuriuo iš biokuro katilų dūmų išgausime papildomą šilumą.
Dar vienas įsibėgėjantis projektas – pirmieji šalyje iš energetikų planuojame pastatyti akumuliacinę talpyklą.
Joje bus kaupiamas karštas vanduo, pagamintas iš pigesnio kuro. O metų pabaigoje Šilutės plento padalinyje pradėjome naudoti dvi naujai įrengtas biokuro sandėliavimo aikšteles, į kurias pigesnį kurą galime atsigabenti ir geležinkeliu. Visi šie mūsų gamybos ciklo patobulinimai prisideda prie kainos vartotojams mažinimo“, – pasakojo „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.
A. Katinas džiaugėsi ir gera tendencija – auga centralizuoto šildymo klientų gretos. Šiemet prisijungė 20 naujų objektų. Tikimasi, kad ateinančiais metais jų bus dar daugiau, nes išduotos techninės sąlygos prisijungti 49 objektams. Džiugina ir tai, kad bendrovės teikiama centralizuoto šildymo paslauga atitinka A++ standartus – Klaipėdoje daugiau nei 70 proc. energijos yra pagaminama iš atsinaujinančio kuro.
Visą straipsnį rasite ČIA
Kitos naujienos
Panevėžio mieste šildymo kompensacijų prašo daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, tai yra kone dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
Į „Vilnies“ redakciją atsiuntusi gruodžio mėnesio sąskaitą už komunalines paslaugas molėtiškė (redakcijai prisistatė) išdėstė savo nuomonę ir pastebėjimus dėl renovacijos naudos, kuria moteris, gavusi sąskaitą, suabejojo.

Lietuvoje gausu daugiabučių namų, kurių vamzdynų sistemos – nekeistos nuo pastatymo dienos. Kai kuriuose tebeeksplotuojami vamzdžiai – senesni už Lietuvos nepriklausomybę, tad jų trūkimų pasitaiko vis dažniau. Draudikų statistika rodo, kad norinčių apsaugoti savo turtą skaičius kyla, deja, daugelis vandens sukeltų turto žalų įvyksta būtent dėl trūkusių vamzdžių.
AB „Klaipėdos energija“ siekdama mažinti šilumos energijos kainas, planuoja investicijas senų šilumos trasų atnaujinimui ir naujų tiesimui, todėl raginame Klaipėdos ir Gargždų miestų daugiabučių ir individualių namų gyventojus teikti paraiškas prisijungti prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.