Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Nuo rugsėjo 1d. tona naftos ekvivalento (tne) keičiama į megavatvalandes (MWh)
Nuo rugsėjo 1d. „Baltpool“ biokuro biržoje prekyba bus vykdoma energijos vienetais – megavatvalandėmis (MWh), o ne tonomis naftos ekvivalento (tne). Tai nedidelis, bet svarbus pokytis.
Tai padės rinkos dalyviams patogiau prekiauti biržoje, lengviau palyginti kainas kitose rinkose. Bus sudarytos dar palankesnės sąlygos prekybai, didesnei konkurencijai bei „Baltpool“ darbui užsienyje, taip pat ir tolimesnei plėtrai Švedijoje.
Pasak „Baltpool“ vadovo Andriaus Smaliuko, energijos ištekliais, tokiais kaip dujomis ir elektra, pagrindinėse Europos rinkose yra prekiaujama energijos vienetais – MWh. Biokuras Lietuvoje buvo savotiška išimtis.
„ Šis pokytis leis mūsų rinkos dalyviams paprasčiau prekiauti biokuru su kaimyninėmis valstybėmis, kur prekyba biokuru jau matuojam energijos vienetais. Be to, tai leis visiems interesų turėtojams lengviau palyginti skirtingų energijos rūšių kainas bei jų dedamąsias ir atitinkamai elgtis,“ – sako „Baltpool“ vadovas.
Rinkos dalyvių patogumui, „Baltpool“ jau skelbia biokuro kainas abiem mato vienetais – tonomis naftos ekvivalento ir megavatvalndėmis.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.