Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) ir UAB “Šalčininkų šilumos tinklai” – naujo tarptautinio projekto, vykdomo pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „HORIZON 2020“, partneriai
„Horizontas 2020" yra didžiausia kada nors egzistavusi ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kuri prisidės prie naujų mokslo perversmų, atradimų ir pasaulinio lygio naujovių, puikias idėjas iš laboratorijos perkeldama į rinką.
Pagrindinis projekto „Upgrade DH" tikslas – toliau tobulinti centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) procesus, paremiant parinktus geruosius veiklos pavyzdžius, kurie gali būti tiražuojami visoje Europoje. Geroji CŠT praktika, apimanti technologinius sprendimus, organizacinius ir finansinius modelius bei kitus aspektus bus analizuojama ir paremta projekto partnerių šalyse, o po to informacija bus platinama visoje Europoje, taip siekiant paskatinti CŠT sistemų plėtrą, gerinti jų efektyvumą ir patrauklumą.
Tyrimui pasirinktos įvairaus klimato ir skirtingos pažangos šalys, taip siekiant efektyviau pasikeisti žiniomis, kurios padėtų spręsti dabartines CŠT vystymosi problemas ir suformuoti tolimesnio vystymosi kelius Europoje. Patirtimi dalinsis ir CŠT sistemų tolimesnio vystymo plėtrą modeliuos Bosnija ir Hercegovina, Danija, Kroatija, Vokietija, Italija, Lietuva, Lenkija, Olandija.
Net du projekto partneriai iš Lietuvos liudija apie tarptautinį pažangos, padarytos Lietuvos CŠT sektoriuje, pripažinimą. |
Šalčininkų ŠT įmonės pavyzdžiu bus ieškoma inovatyvių būdų, kaip atnaujinti ir prisitaikyti prie šiandieninių iššūkių mažosioms CŠT sistemoms.
Gegužės 3-4 dienomis Miunchene vykusiame projekto dalyvių startiniame pasitarime buvo pristatyti partneriai, apsikeista nuomonėmis dėl projekto vystymo ir sudėlioti artimiausi darbai. Lietuvos pažangą CŠT sektoriuje pristatė Valdas Lukoševičius ir Audronė Nakrošienė, o Šalčininkų aktualijas pateikė įmonės direktorius Artur Danulevič ir Elena Pumputienė. Projekto partneriai gerai įvertino Lietuvos CŠT sektoriaus pasiekimus ir sutarė jau pirmąjį išvažiuojamąjį pasitarimą surengti būtent Lietuvoje. Pažymėtina, kad tarp projekto partnerių yra ir Europos šilumininkų konfederacija "Euroheat and Power", kurios veikloje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos šilumininkai.
Efektyviai pasinaudojus prasidedančio projekto teikiamomis galimybėmis Lietuvos šilumininkams atsiranda gera galimybė tiesiogiai susipažinti su kitose šalyse gerai užsirekomendavusiais sprendimais bei pasimokyti iš klaidų.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.