Kirgizijoje iš 1,1 mln. tik apie 17 proc. gyventojų būstų, daugiausia esančių sostinėje Biškeke ir kituose didžiuosiuose miestuose, yra aprūpinami centralizuotai tiekiama šiluma. Likę 907 tūkst. namų ūkiai žiemą savo būstus šildo anglimi kūrenamomis neefektyviomis ir aplinką teršiančiomis krosnimis. Tai yra pagrindinis apsirūpinimo šiluma būdas šalyje (apie 60 proc. visų namų ūkių), kiti būstai individualiai dar šildomi elektra, malkomis arba dujomis.

Vizito Lietuvoje metu svečiai turėjo galimybę susipažinti  su centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis ir technologijomis, veikiančiomis Vilniaus, Panevėžio ir Kauno miestuose. Gavo daug vertingų žinių apie Lietuvos CŠT sektoriaus pasiekimus per nepriklausomybės laikotarpį pereinant nuo „sovietinio“ tipo šilumos tiekimo organizavimo prei šiuolaikinių metodų ir technologijų.

AB Bishkekteploset yra valstybinė įmonė, kurios specialistai aukščiau minėto Pasaulio banko finansuojamo projekto apimtyje turės modernizuoti beveik 2000 Biškeke esančių daugiabučių namų įrengiant individualius šilumos punktus ir sumontuojant 4000 vnt. šilumos ir karšto vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcijomis. Projekto metu taip pat numatyta pakeisti susidevėjusiuos vamzdynus, kuriais šiluma tiekiama į 450 daugiabučius bei 29 visuomeninės paskirties pastatus.

Kirgizų šilumininkai domėjosi įvairiomis jiems aktualiomis temomis: Lietuvos CŠT sistemų modernizavimo technologijomis, šiuolaikiniais šilumos matavimo prietaisų su nuotoliniu duomenų nuskaitymu įrenginiais, mūsų šalies bendrovėse įdiegtomis duomenų surinkimo, sąskaitų suformavimo ir  išrašymo sistemomis, vartotojų informavimo ir skundų nagrinėjimo valdymu, avarijų likvidavimu ir t.t. Svečiai ypatingai domėjosi atvirų sistemų (kai šildantysis ir karštas geriamas vanduo tiekiamas tais pačiais vamzdžiais) rekonstravimo procesu, kuris pas mus iš esmės jau baigtas, o pas juos dar tik prasideda.

Pirmąją vizito dieną delegacija lankėsi Vilniaus šilumos tinkluose, kur susipažino su šilumos tiekimo proceso organizavimu ir technologijomis bei apžiūrėjo Vilniaus E-2 biokogeneracinę jėgainę.

Kitą dieną Kirgizijos ir juos lydintys konsultantai dalyvavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos biure surengtuose mokymuose, kur išklausė LŠTA administracijos bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovų Aivaro Ciesiūno ir Aleksandr Nasyr pranešimus, kuriuose buvo nušviesti šilumos ūkio reguliavimo procesai ir dabartinės aktualijos. Daugiabučių namų šildymo sistemų modernizavimo praktinius pavyzdžius ir jų teikiamą ekonominę naudą pristatė  UAB „Danfoss“ inžinierius Justas Rutkauskas. Daug vertingos svečiams informacijos apie Lietuvoje gaminamus įrenginius ir įgyvendintus projektus, diegiant šiuolaikinius energijos ir vandens skaitiklius bei įrengiant duomenų nuskaitymą, pateikė UAB „Axioma metering“ atstovas Donatas Marma.
 
Trečiąją vizito dieną kirgizai šilumininkai svečiavosi AB „Kauno energija“, kurioje buvo pristatyta Kauno kolegų patirtis reikšmingai mažinant šilumos kainas vartotojams, plėtojant šilumos gamybą iš biokuro ir atsisakant importuojamų gamtinių dujų. Aptarti konkurencijos šilumos gamybos sektoriuje aspektai. Svečiai apžiūrėjo ir Petrašiūnų elektrinę, kurioje šiluma gali būti gaminama ne tik naudojant biokurą, bet ir gamtines dujas arba skystą kurą. Šioje katilinėje įrengti tiek nauji modernūs biokuro katilai, tiek ir gamtines dujas arba skystą kurą galintys naudoti šilumos gamybos įrenginiai. Bishkekteploset specialistai ypač susidomėjo Lapių sąvartyne vykdomu biodujų ištraukimu ir naudojimu šilumos bei elektros gamyboje – Kirgizijoje tokių sistemų kol kas dar nėra.

Didžiausią įspūdį svečiams paliko „Panevėžio energija“ ir šiame mieste įgyvendintų projektų rezultatai. Biškeke (kaip ir ankščiau Panevėžyje) šiuo metu veikia atvira karšto vandens tiekimo sistema ir būtent Panevėžio kolegų patirtis, pereinant prie uždaros sistemos, buvo jiems labai aktuali ir naudinga. Svečiai gavo atsakymus į visus juos dominusius technologinius klausimus. Daug dėmesio sulaukta ir apžiūrint skirtingų tipų daugiabučių namų šilumos šilumos punktus. Kirgizai šilumininkai labai džiaugėsi gautais praktiniais pavyzdžiais, nes šilumos punktų atnaujinimas yra viena iš Kirgizijos centralizuotos šilumos tiekimo sistemų atnaujinimo projekto dalių. Buvo pateikta tikrai daug klausimų, pradedant šilumos kainos nustatymo metodika ir baigiant technologiniais sprendiniais.

Kirgizų delegacijos vizitą Lietuvoje organizavo UAB „Naujoji šiluma“ kartu su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Svečius iš Kirgizijos lydėjusi Pasaulio banko atstovė Katharina Gassner po vizito išreiškė padėką asociacijai ir visoms jų delegaciją priėmusioms bendrovėms už svetingą priėmimą bei padėkos laiške paminėjo, kad Biškeko šilumos tinklų atstovai susitikimo metu gavo daug naudingų žinių bei patarimų.

Prognozuojama, jog įgyvendinus  Pasaulio banko finansuojamą projektą daugiau kaip 200 tūkst Kirgizijos gyventojų pagerės šilumos tiekimo efektyvumas ir gyvenimo kokybė. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija linki Biškeko kolegoms visokeriopos sėkmės modernizuojant ir plečiant CŠT sistemas savo šalyje.

Daugiau informacijos:

2018-04-13 d. AB "Kauno energija" pranešimas „Kauno energijos“ patirtis modernizuojant šilumos ūkį sudomino Pasaulio banką ir Kirgizijos šilumos tiekėjus

2018-04-18 d. AB "Panevėžio energija" pranešimas Kirgizai sėmėsi patirties AB „Panevėžio energija"

Videoreportažas apie Kirgizų viešnagę Panevėžyje