– Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
– Lietuvos Respublikos šilumos
ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254);
– Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos
paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449)
– Lietuvos higienos norma HN
42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas", patvirtinta
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu
Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219);
– Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (TAR,
2015-08-12, Nr. 12236);
– Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2010,
Nr. 127-6488);
– Šilumos tinklų ir šilumos
vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (Žin., 2010, Nr. 43-2084);
– Pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 143-6311);
– Santykinių
šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens
temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika (TAR, 2015-11-02, Nr. 17374);
– Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo
vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
– Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos
taisyklės (Žin., 1999, Nr.
112-3270).

Teisės aktais nustatyta, kadL

• Šildymo sezoną galima
  baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė už +10° C;
• Šildymo sezono pabaigą,
  atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija,
  savo pavaldume esančioms įstaigoms;
• Kiti šilumos vartotojai,
  įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo
  nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia galimybe
  visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką;
• Šilumos tiekėjas, suderinęs
  su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo išjungimo
  eiliškumą.

Kiekvieno,
prijungto prie CŠT sistemos, pastato savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius)
ir/ar pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas
(eksploatuotojas), privalo turėti parengtus, teisės
aktuose nustatyta tvarka įformintus ir galiojančius, tokius dokumentus:

• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir
  avarijų likvidavimo instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros
  (eksploatavimo) instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros
  (eksploatavimo) darbų žurnalas;
• Šilumos punkto schema;
• Šilumnešio parametrų grafikas;
• Šilumnešio, įskaitant karštą vandenį, parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų
  rodmenų registravimo žurnalas;

Teisės
aktų taip pat nustatyta, kad:

• Šilumos tiekėjai užtikrina nenutrūkstamą reikiamo potencialo šilumnešio
  tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų.
• Pastatų savininkai, daugiabučių namų valdytojai (administratoriai)
  ir/ar pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojai užtikrina
  saugų pastatų šildymo sistemų stabdymą,
  o taip pat organizuoja daugiabučių namų gyventojų sprendimų priėmimą dėl
  galimybės baigti jų nuožiūra kitu laiku (nei savivaldybės patvirtinta šildymo
  sezono pabaiga) šildymą.

 INFORMACIJA DĖL ŠILDYMO SEZONO PABAIGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO (179.90 KB)