Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
INFORMACIJA DĖL ŠILDYMO SEZONO PABAIGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO
– Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
– Lietuvos Respublikos šilumos
ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254);
– Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos
paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449)
– Lietuvos higienos norma HN
42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas", patvirtinta
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu
Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219);
– Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (TAR,
2015-08-12, Nr. 12236);
– Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2010,
Nr. 127-6488);
– Šilumos tinklų ir šilumos
vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (Žin., 2010, Nr. 43-2084);
– Pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 143-6311);
– Santykinių
šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens
temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika (TAR, 2015-11-02, Nr. 17374);
– Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo
vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
– Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos
taisyklės (Žin., 1999, Nr.
112-3270).
Teisės aktais nustatyta, kadL
- Šildymo sezoną galima
baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė už +10° C; - Šildymo sezono pabaigą,
atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija,
savo pavaldume esančioms įstaigoms; - Kiti šilumos vartotojai,
įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo
nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia galimybe
visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką; - Šilumos tiekėjas, suderinęs
su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo išjungimo
eiliškumą.
Kiekvieno,
prijungto prie CŠT sistemos, pastato savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius)
ir/ar pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas
(eksploatuotojas), privalo turėti parengtus, teisės
aktuose nustatyta tvarka įformintus ir galiojančius, tokius dokumentus:
- Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas;
-
Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir
avarijų likvidavimo instrukcija; -
Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros
(eksploatavimo) instrukcija; -
Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros
(eksploatavimo) darbų žurnalas; - Šilumos punkto schema;
- Šilumnešio parametrų grafikas;
-
Šilumnešio, įskaitant karštą vandenį, parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų
rodmenų registravimo žurnalas;
Teisės
aktų taip pat nustatyta, kad:
- Šilumos tiekėjai užtikrina nenutrūkstamą reikiamo potencialo šilumnešio
tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. - Pastatų savininkai, daugiabučių namų valdytojai (administratoriai)
ir/ar pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojai užtikrina
saugų pastatų šildymo sistemų stabdymą,
o taip pat organizuoja daugiabučių namų gyventojų sprendimų priėmimą dėl
galimybės baigti jų nuožiūra kitu laiku (nei savivaldybės patvirtinta šildymo
sezono pabaiga) šildymą.
INFORMACIJA DĖL ŠILDYMO SEZONO PABAIGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO (179.90 KB)
Kitos naujienos
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.
Po energetikos išteklių kainų rekordų 2022-aisiais, šiemet jos laikosi gerokai žemesniame lygmenyje. Vis dėlto atsipalaiduoti ne laikas, nes rinkos yra nestabilios, o ateities sandoriai anonsuoja, kad energetikos ištekliai vėl brangs.
Vakar, gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti, buvo gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.