Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Sausio mėnesio sąskaitos už šilumą – panašios kaip pernai
Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymas 2018-ųjų sausį vidutiniškai kainavo 78 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1380 kWh šilumos. Prieš metus dėl šaltesnių orų tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1440 kWh, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 76 eurus. Taip pat pridedame Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizės Lietuvos miestų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose už 2018 m. sausio mėn. suvestinę.
Plačiau apie tai LŠTA pranešime spaudai (36.50 KB) (36.50 KB)
Daugiau infomacijos apie šilumos suvartojimą daugiabučiuose rasite čia
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.