Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Gruodžio sąskaitos už šilumą – panašios kaip pernai
2018-01-23
2017-ųjų gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje siekė apie +0,5 0C šilumos, 2016-ųjų gruodį buvo apie –0,6 0C šilumos.
Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymas 2017-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 62,7 euro. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1140 kWh (19 kWh/1 kv. m.) šilumos.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui 2017-ųjų gruodį vidutiniškai suvartota apie 420 kWh (7 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą buvo mažiausi ir sudarė apie 23 eurus.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 1620 kWh šilumos (27 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 89 eurus, o kai kuriuose šalies daugiabučiuose – net 140 ir daugiau eurų.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais šilumos kainų mažėjimą šalyje lėmė šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius, platesnis vietinio biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, vartojimas.
„Šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra modernizuotos ir veikia efektyviai. Čia šilumos kainų mažinimo rezervai tampa išsemti, todėl šiandien pagrindinis veiksnys, labiausiai lemiantis mokėjimų už šilumą dydį, yra šilumos suvartojimo mastas daugiabučiuose. Laikas susirūpinti senų ir kiaurų namų, kuriuose iššvaistoma daugiausia energijos, renovacija“, – įsitikinęs V. Stasiūnas.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų.
LSTA pranešimas spaudai (31.00 KB)
Daugiau
informacijos rasite čia
Kitos naujienos
2023
Gruodžio
04
Nuo penktadienio klaipėdiečiai ir Gargždų gyventojai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokės brangiau nei lapkritį, tačiau tarifas bus penktadaliu mažesnis nei pernai. Jis taip pat yra mažesnis už vidutinę tokios šilumos kainą šalyje.
Šildymo sąskaitos kaitina lietuvių mintis kasmet: laukdami naujo šildymo sezono skaitome ekspertų ir politikų kainų prognozes, o jam prasidėjus piktinamės sumomis, kurias turime išleisti, kad namuose būtų šilta.
2023
Gruodžio
04
AB „Panevėžio energija“ tapo pirmoji šilumos tiekimo įmonė, sumontavusi Rokiškio katilinėje organinio Renkino ciklo (ORC) principu veikiantį įrenginį, gaminsiantį elektros energiją katilinės reikmėms.