Bendrovės naujų klientų skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį pasipildė 364 naujais adresais. Iš viso bendrovė teigia turinti net 118868 klientus, skaičiuojant su klientais, esančiais Kauno rajone ir Jurbarke.

Bendrovės vadovai sako, kad klientų skaičiaus augimas rodo ne tik per pastaruosius keletą metų sumažėjusias šilumos kainas, bet ir augantį klientų pasitikėjimą bendrove. Žmonės mato, kiek yra daroma, kad šiluma jų namus pasiektų patikimai ir kuo mažesniais kaštais. Mato mieste kasmet keičiamus šilumos tiekimo vamzdynus, mato pranešimus apie naujai įrengiamus biokuro bei modernius dujinius katilus ir neabejotinai supranta, kad tai daroma dėl jų, kad jie gautų šilumą patikimai ir be rūpesčių.

Vykdant tokio masto rekonstrukcijas, kartais tenka sukelti nepatogumų miestiečiams. Kažkur laikinai perkasamos gatvės, kai kur išardomi šaligatviai, tampa nepatogu jais vaikščioti ar įvažiuoti į kiemus, kartais tenka ilgesniam laikotarpiui sustabdyti ir šilumos tiekimą karštam vandeniui ruošti. Žmonės dažnai pyksta dėl šių nepatogumų, tačiau rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus kitaip nėra galimybės. Visuomet stengiamės žmonėms tai paaiškinti. Dauguma žmonių tai supranta ir mes jiems už tai labai dėkingi, – sako bendrovės vadovai.

Siekiant sumažinti žmonėms sukeliamų nepatogumų ir sutrumpinti karšto vandens netiekimo laiką, buvo įdiegta naujovė – šiluma pradėta tiekti iš mobiliosios katilinės. Esant techninėms galimybėms, prie kvartalinio vamzdyno prijungiama mobilioji katilinė, iš kurios šiluma tiekiama namams, kuriems jos tiekimas sustabdomas dėl magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos. Tokiu būdu, žmonės gauna karštą vandenį, o projekto rangovas gali vykdyti darbus. Šiemet taip ir buvo padaryta Eigulių rajone, kur dėl magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos karštas vanduo buvo sustabdytas 19 namų. Deja, trims iš jų patiekti šilumą iš mobiliosios katilinės nebuvo galimybių, nes šiems namams ji tiekiama iš kitų tinklo atšakų. Bendrovė dar kartą atsiprašo visų šių namų gyventojų už tai, kad teko patirti šiuos nepatogumus.

Šiemet, panaudojant Europos Sąjungos Struktūrinių Fondų paramą, mieste atnaujinami net 6,7 kilometro įvairių skersmenų vamzdynų. Kai kur, pvz., Šiaurės prospekte keičiamo vamzdyno skersmuo yra net 90 cm. Tokio dydžio vamzdyno keitimas yra ypač sudėtingas ir todėl ilgai užtrunkantis. Tačiau ir jo vamzdynai jau sumontuoti. Telieka tik sutvarkyti aplinką. Atkarpos, kuriose vamzdynai bus rekonstruoti, neturėtų kelti rūpesčių mažiausiai tris dešimtmečius.

Europinės paramos bendrovė siekia gauti ir ateinančiais metais. Bendrovės specialistai parengė ir Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) jau pateikė paraiškas paramai investicijoms į tinklo plėtrą ir į trijų naujų biokuro katilų statybą. Projektus pagal šias paraiškas numatoma vykdyti ateinančiais metais. Investiciniai projektai, kurie numatyti investicijų programoje iki 2020 metų, yra pateikti derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).

Meteorologų prognozės rodo, kad šildymo sezonas gali prasidėti jau ateinančią savaitę, nesulaukiant net spalio vidurio. „Kauno energijos“ specialistai jau baigė tikrinti visas šilumos tiekimo sistemas, atliko planinius remontus ir sutvarkė nesandarias bei avarijos pavojų galimai keliančias vietas, todėl miestas gali ramiai laukti žiemos. Dėl užsitęsusio praėjusiojo šildymo sezono (jis buvo baigtas tik gegužės 3 dieną), hidraulinius bandymus pradėta vykdyti tik nuo gegužės mėn. Bandymai buvo vykdomi 18 etapų, sudalinant miesto ir rajono tinklus į 48 zonas. Paskutinis hidraulinis bandymas buvo atliktas rugsėjo 19 dieną Sargėnuose. Iš viso nustatytos ir sutvarkytos 92 probleminės vietos. Palyginimui, 2015 metais tokių vietų buvo 156, 2016 metais – 101. Karšto vandens sustabdymo laikas truko nuo 2 iki 4 dienų, tačiau atskirose zonose tiekimas buvo atnaujinamas ir tą pačią dieną. Tikimasi, kad tinklas ateinantį šildymo sezoną tarnaus patikimai.

Bendrovės vykdomos investicijos lemia, kad ateinantį šildymo sezoną kauniečiai pradės turėdami vieną iš mažiausių šilumos kainų Lietuvoje. Mažiau šiluma kainuoja tik Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje – miestuose, kuriuose didžioji dalis šilumos gaminama biokuru kūrenamose kogeneracinėse elektrinėse.

Daugiau informacijos rasite čia:  170929 "Kauno energijos" pranešimas spaudai (473.36 KB)