Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Šilumos ūkio sektoriuje esamų biokuro katilų (katilinėse ir kogeneracinės elektrinėse) galingumai
2016 metų pabaigoje šilumos tiekimo įmonių ir nepriklausomų šilumos gamintojų naudojami biokuro įrenginiai su kondensaciniais ekonomaizeriais turėjo bendrą 1589 MW šiluminę galią. Vidutinis Lietuvos CŠT sistemų galios poreikis šildymo sezono metu siekia apie 1700 MW.Galima tikėtis, kad netrukus, biomasė užtikrintai taps pagrindiniu kuru Lietuvos šilumos ūkyje. Pažymėtina, kad absoliučioje daugumoje biomasę deginančių katilinių sumontuoti šiuolaikiniai efektyvūs išmetamų dūmų šilumą utilizuojantys kondensaciniai ekonomaizeriai.
Išsamesnius duomenis rasite Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateikiamoje informacijoje apie 2017 m. sausio 1 d. ŠILUMOS ŪKIO
SEKTORIUJE ESAMUS BIOKURO KATILUS (KATILINĖSE IR KOGENERACINĖSE
ELEKTRINĖSE):
- Bendra suvestinė (346.65 KB)
- Biokuro katilų suminė instaliuota šilumos galia tiekiama į CŠT sistemą/tinklą (579.01 KB)
- Esamų šilumos tiekimo (ŠT) įmonių biokatilų (katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse) galingumai (693.20 KB)
- Esamų nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) biokatilų (katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse) galingumai (437.11 KB)
Kitos naujienos
Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ir Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pristatė beveik 800 mln. eurų vertės rekordinę paramą, skirtą gyventojų, verslo ir viešojo sektoriaus energetiniam savarankiškumui ir efektyvumui didinti.
Seime energetikos ministro buvo pristatyta naujai parengta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Ministras vardijo Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus iki 2050 m., infrastruktūros plėtros perspektyvas ir investicijų poreikį ir t.t.
Užuot renovavus senus daugiabučius, Aplinkos ministerija siūlo juos griauti. Kodėl, jų manymu, toks sprendimas yra geresnis? Ar artėja daugiabučių griovimo vajus? Apie tai buvo kalbama LNK žiniose.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos gamybos bei naudojimo situacija skirtingose šalies savivaldybėse yra nevienoda. Vienas gerųjų pavyzdžių – Šilutės rajono savivaldybė, kurioje atsinaujinančios energijos dalis bendrose energijos sąnaudose jau sudaro 90,5 proc., o užsibrėžtas tikslas – kad šis rodiklis iki 2030 m. pasiektų 95 proc.