Pasak p. V. Kisieliaus, „Nasdaq“ biržoje skelbiamais duomenimis, „Kauno energijos“ pelnas 2015 metais siekė 4,5 mln. eurų – 5 kartus daugiau nei 2014 m. ir 22 kartus daugiau nei 2012 metais. Vien per pirmą šių metų pusmetį, „Kauno energijos” pelnas jau siekė per 7 mln. eurų. Turint omenyje kasmet mažėjančias tiekėjo pajamas, toks pelningumas yra daugiau nei įspūdingas.

Atsakydama į šiuos nepagrįstus teiginius, AB „Kauno energija“ pareiškia, kad labiausiai šilumos kainą vartotojams Kaune sumažino AB „Kauno energija“ investicijos į nuosavus biokuro katilus, kurių Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke bendrovė turi jau 10. Bendrovė investavo į nuosavų šilumos gamybos šaltinių statybą, siekdama lanksčiau reaguoti į vartotojų poreikius bei vykdyti LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatas tiekti vartotojams šilumą mažiausiomis sąnaudomis.

Per 2012 – 2015 metus iš gauto pelno į savo šilumos gamybos šaltinių bei perdavimo tinklų modernizavimą AB „Kauno energija“ investavo daugiau, nei 46 mln. eurų. 2016-ųjų metų I pusmetį investuota dar 2,07 mln. Šiuos pinigus buvo ne tik pastatyti nauji šilumos gamybos įrenginiai, bet ir rekonstruojami šilumos tiekimo vamzdynai labiausiai susidėvėjusiose ir todėl avarijomis pavojingose atkarpose, prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo prijungiami nauji objektai, modernizuojami kiti esami šilumos gamybos šaltiniai, diegiamos naujos vartotojų aptarnavimo bei tinklų eksploatavimo technologijos, perkama šilumos gamybos šaltinių rezervavimo paslauga (kurią nepriklausomiems gamintojams šilumos tiekėjas privalo suteikti nemokamai).

Pagal galiojančią šilumos kainos nustatymo metodiką, kiekvieno šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu įvertinamas šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti skirtumas, susidaręs nuo ankstesnio perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. AB „Kauno energija“ pradėjus eksploatuoti naujus biokuro katilus, gautos papildomos pajamos dėl kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui, kompensuojamos vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją, mažinančią šilumos kainą, išdėstant papildomas pajamas 12 mėnesių laikotarpiui.

2016 metais bendrovė pateikė Lietuvos verslo paramos agentūrai net 9 paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ 1 kvietimą: „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0009), „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0010), „Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0011), „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024), „Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0025), „Kauno m. integruoto magistralės 4T modernizavimas“ (04.3.2-LVPA-K-102-01-0026), „Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto Pergalės katilinės, rekonstravimas“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0036), „Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0037), „Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0038). Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2016-2018 metais.

Taigi, čia turėtų būti atsakymai Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijai ir jos prezidentui V. Kisieliui apie tai, kur AB „Kauno energija“ padeda, jo žodžiais tariant, „daugiau nei įspūdingą“ pelną.

Per laikotarpį nuo 2012 iki 2016 metų Kaune atsirado net 10 nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), kurie pastatė savo katilines ir pradėjo šilumos gamybos verslą. Tačiau verslo prigimtis yra siekti kuo didesnio pelno, o ne mažinti šilumos kainą vartotojams ir dėl to nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pagaminta šiluma nebuvo ženkliai pigesnė, nepaisant to, kad šilumai gaminti jau buvo naudojamas pigus biokuras. Tuo tarpu, būtent konkurencija su šilumos tiekėjo nuosavais šilumos gamybos šaltiniais tapo pagrindine priežastimi, dėl ko šiluma Kaune atpigo taip ženkliai.

Šį, 2016 metų spalį šilumos kaina vartotojams nukrito į žemiausią per 9 pastaruosius metus lygį. Paskutinį kartą spalį ji buvo žemesnė tik 2007–aisiais, kai sudarė 3,47 ct/kWh be PVM. Šiuo metu šiluma Kaune kainuoja 4,15 ct/kWh be PVM. Lyginant su buvusia aukščiausia – 9,01 ct/kWh be PVM (2012 m. liepą), šilumos kaina Kaune sumažėjo net 53,94 proc., taigi, daugiau, nei perpus.

Šilumos tiekėjas – AB „Kauno energija“ privalo supirkti NŠG gamybos šaltiniuose pagamintą šilumą, jei ši parduodama pigesne, nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, kaina. Tai daryti šilumos tiekėją įpareigoja LR Šilumos ūkio įstatymas bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. O3-142 patvirtintas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas.

Galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina nustatoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką ir susideda iš dviejų dedamųjų: pastoviosios ir kintamosios. Kintamąją dedamąją sudaro iš NŠG perkama šiluma, šilumai gaminti perkamas kuras bei elektros energijos sąnaudos.

Į pastoviąją dedamąją įeina šilumos patiekimo kaštai: tinklų eksploatacija, remontai, eksploatacinės medžiagos ir priemonės, darbuotojų atlyginimai, mokesčiai ir kitos sąnaudos. Nepriklausomi gamintojai tinklų eksploatacijos, vartotojų aptarnavimo, tinklų rekonstrukcijų ir remontų, sąskaitų paruošimo ir vartotojų aptarnavimo kaštų nepatiria. Nepaisant to, jie deklaruoja, kad yra nevienodose verslo sąlygose su šilumos tiekėjais.

Visi energetikos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai privalo vadovautis Lietuvos Respublikoje veikiančiais įstatymais ir kitais norminiais dokumentais, reglamentuojančiais verslo aplinką ir energetikos sektoriaus veiklą. AB „Kauno energija“ jais griežtai vadovaujasi.

2016 m. spalio 19 d. AB „Kauno energija“ pranešimas
spaudai

2016 m. spalio 19 d. www.alfa.lt straipsnis „Kainų už šildymą mažėjimas – reguliavimo gniaužtuose“

Daugiau informacijos:

Ūdrys Staselka
AB „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene
Tel. +370 37 30 58 85
Mob. +370 650 96 883
El. p. u.staselka@kaunoenergija.lt
www.kaunoenergija.lt