Šį balandį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra šildymo laikotarpiu siekė apie +6,4 0C šilumos, praeitų metų balandį buvo apie +5 0C šilumos. 

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų balandžio mėnesį vidutiniškai išleis 28 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 480 kWh (8 kWh/1 kv. m.) šilumos.

2015 metų balandį 60 kv. metrų ploto butas suvartojo apie 600 kWh (10 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 38 eurus.

Mažiausiai energijos naudojo naujos statybos ir modernizuoti daugiabučiai, kuriuose šių metų balandį 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota tik apie 120 kWh (2 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi – apie 7 eurus.

Daugiausia vartojo butai senuose ir prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui balandį reikėjo vidutiniškai apie 720 kWh šilumos. Ji gyventojams vidutiniškai kainavo apie 43 eurus.
Šių metų balandį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sudarė 5,9 euro ct/kWh su PVM, prieš metus –   6,4 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė platesnis biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už gamtines dujas, vartojimas šilumos gamybai.

Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.

Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių namų bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.

Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus.
Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 121 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 420 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 46 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose ir apie 113 tūkst. yra pilnai atnaujintuose ir naujos statybos  daugiabučiuose namuose. 

 Šilumininkai prognozuoja apie 25 proc. mažesnes balandžio sąskaitas nei pernai (32.00 KB)

Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
LŠTA atstovas spaudai,
+370 685 20513,
nerijus.mikalajunas@veolia.com