Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA Informacija apie teisės aktais reglamentuojamą šilumos tiekėjų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų atsakomybę, sprendžiant didelių mokėjimų už šilumą problemas
2016-02-11
Dėl ypač šalto oro šių metų
sausio mėnesį šilumos suvartojimo dydis, lyginat geros kokybės ir gerai
prižiūrimus su prastos būklės ir blogai prižiūrimais daugiabučiais
gyvenamaisiais namais skyrėsi net devynis kartus. Tam įtakos turėjo ne tik
lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto
vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, reaguodama
į iki šiol viešojoje erdvėje skleidžiamą klaidingą nuomonę ir nepasitenkinimus
šilumos tiekimo įmonių atžvilgiu dėl didelių mokėjimų už šilumą, pateikia
informaciją už ką atsakingos šilumos tiekimo įmonės ir už ką atsako pastato šildymo ir karšto vandens sistemų
prižiūrėtojai.
Mokėjimas už šilumą – tai mokėjimo suma
eurais, kuri apskaičiuojama kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo buto
suvartotą šilumos kiekį per mėnesį (kWh) dauginant iš šilumos kainos (Euro
ct/kWh)
Vadovaujantis Šilumos
ūkio įstatymo nuostatomis šilumos tiekimo įmonės yra atsakingos už
šilumos kainos dydį ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumos
tiekėjai taip pat įpareigoti kiekvienam vartotojui (butui) pateikti sąskaitas
už jam priskirtą pastate suvartotos šilumos kiekio dalį, kuri nustatoma įvadinio
šilumos skaitiklio apskaitytą šilumos kiekį paskirsčius pagal Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos nustatytą metodiką,
Šilumos
tiekimo įmones kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
kuri taip pat kas mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste. Vadovaujantis Šilumos
ūkio įstatymo 32 str. nuostatomis į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios
sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus)
ir karšto vandens sistemomis.
Nuo 2011 m.
lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Nuo tada, vadovaujantis Šilumos
ūkio įstatymo 20 str. nuostatomis, pastato šildymo ir karšto vandens
sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis
šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo
santykiais (išskyrus miestus, kuriuose gyvena mažiau kaip 150 tūkst.
gyventojų). Pastato vidaus šildymo ir karšto
vandens sistemą turi prižiūrėti gyventojų
pasirinktas prižiūrėtojas, kuriam už paslaugas gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį.
Vadovaujantis Šilumos
ūkio įstatymo 31 str. nuostatomis, pastato šildymo ir karšto vandens
sistemų prižiūrėtojai turi turėti atitinkamą atestatą. Prižiūrėtojus energetikos ministro nustatyta tvarka
atestuoja ir atestatus išduoda bei jų veiklą kontroliuoja Valstybinė
energetikos inspekcija.
Prižiūrėtojų
veiklą reglamentuoja LR energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu
Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir
karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo
2015-04-11 d. pridedama). Aprašo 251 punkte numatyta: Prižiūrėtojas
pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate kiekvieną mėnesį nustatyto
santykinius šilumos pastatui šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui
ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos tvirtinama skaičiavimo metodika, (patvirtinta 2015-10-30 d.
VKEKK nutarimu Nr.O3-578 ir įsigaliojusi nuo 2016 m. vasario 3 d.),
analizuoja gautus duomenis, ir pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per
ketvirtį, teikia juos pastato savininkui arba Bendrojo naudojimo objektų
valdytojui, pagal kompetenciją kartą per metus rengia pasiūlymus dėl efektyvaus
šilumos vartojimo ir šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.“
Mūsų nuomone tik tada, kai prižiūrėtojai
tinkamai atliks jiems priskirtas
funkcijas, bus galima nustatyti tikrąsias nepagrįstai didelio šilumos
suvartojimo priežastis ir įdiegus net paprasčiausias ir nebrangias taupymo
priemones (pvz. temperatūrinio grafiko optimizavimas), ženkliai sumažinti
sąskaitų už šilumą dydį.
LŠTA Informacija apie teisės aktais reglamentuojamą šilumos tiekėjų ir pastatų šilymo ir karšto vandens prižiūrėtojų atsakomybę, sprendžiant didelių mokėjimų už šilumą problemas (189.94 KB)
1 priedas – Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo 2015-04-11 d.) (514.92 KB)
2 priedas – Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika (patvirtinta 2015-10-30 d. VKEKK nutarimu Nr.O3-578). (101.82 KB)
Kitos naujienos
2024
Balandžio
11
Paskutinį balandžio savaitgalį, 25–27 d., LITEXPO parodų ir kongresų centras, kaip ir kasmet, vėl pakvies į svarbiausią šalyje statybų sektoriaus temoms dedikuotą parodą – „Resta 2024“.
2024
Balandžio
11
Centralizuotai tiekiamos šilumos gamintojai pagamintų daugiau „žalios“ ir pigios šilumos iš atsinaujinančių išteklių, ypač medienos atliekų, jeigu turėtų tinkamą įrangą, kuriai įsigyti arba atnaujinti reikia didelių investicijų, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.