Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimas spaudai „Šilumininkai prognozuoja trečdaliu mažesnes nei prieš metus gruodžio sąskaitas”
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad gruodžio mėnesio sąskaitos už daugiabučiuose namuose suvartotą šilumą, tiekiamą centralizuotai, bus apie 30 proc. mažesnės nei prieš metus. Šį skirtumą lėmė šiltesnis oras, išaugęs biokuro vartojimas ir mažesnės šilumos kainos.
Vidutinė lauko oro temperatūra 2015-ųjų gruodį siekė apie 1,7 laipsnius šilumos, 2014 metų gruodžio mėnesį – apie 2 laipsnius šalčio.
Šį gruodį daugiabučiuose buvo suvartota apie 13 proc. daugiau nei 2015-ųjų lapkričio mėnesį dėl beveik 2 laipsniais žemesnės vidutinės lauko oro temperatūros. 2015 metų lapkričio mėnesį vidutinė lauko oro temperatūra buvo 4 laipsniai šilumos.
Prognozuojama, kad 60 kv. metrų ploto butų šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, praėjusį gruodžio mėnesį vidutiniškai suvartota apie 960 kWh (16 kWh/1 kv. m.). Prieš metus šis rodiklis sudarė apie 1200 kWh (20 kWh/1 kv. m.). 2015-ųjų lapkričio mėnesį tam pačiam plotui apšildyti prireikė apie 840 kWh (14 kWh/1 kv. m.)
Preliminariais duomenimis, šį gruodį apšildyti 60 kv. metrų ploto butą tipiniame senos statybos nešiltintame daugiabutyje vidutiniškai kainavo apie 60 eurų, prieš metus už to paties ploto šildymą gyventojai mokėjo 83 eurus.
Mokėjimų dydis apšiltintuose ir neefektyviai šilumą vartojančiuose namuose gruodžio mėnesį skyrėsi iki šešių kartų. LŠTA skaičiavimu, naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 300 kWh (5 kWh/1 kv. m.), o senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose – apie 1740 kWh (29 ir daugiau kWh/1 kv. m.).
Mažesnes sąskaitas lėmė ir vidutiniškai 9,3 procento žemesnės nei prieš metus šilumos kainos. Šį gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 6,2 euro ct/kWh, prieš metus – 6,9 euro ct/kWh su PVM.
Mažiausiai šiluma kainuoja miestuose, kurie atsisakė gamtinių dujų ir vartoja žymiai pigesnį vietinį biokurą. 2015-ųjų gruodį pigiausia šiluma buvo Šilalėje – 4,68 euro ct/kWh su PVM. Didžiausias šilumos tarifas Prienuose – 9,06 euro ct/kWh su PVM.
Gruodį šilumos tarifas Vilniuje buvo 6,9 euro ct/kWh, prieš metus – 7,06 euro ct/kWh su PVM. Kaune šilumos kaina sudarė 5,38 euro ct/kWh, pernai kauniečiai už šilumą mokėjo 6,95 euro ct/kWh su PVM.
Šiauliuose šiluma kainavo mažiausiai tarp didžiųjų miestų – 5,01 euro ct/kWh, prieš metus tarifas siekė 5,48 euro ct/kWh su PVM. Klaipėdoje šilumos tarifas gruodį sudarė 5,44 euro ct/kWh, pernai – 6,55 euro ct/kWh su PVM. Panevėžio mieste šiluma kainavo 5,89 euro ct/kWh, pernai – 6,60 euro ct/kWh su PVM.
Šilumininkai prognozuoja trečdaliu mažesnes nei prieš metus gruodžio sąskaitas
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
LŠTA atstovas spaudai,
mob. tel. + 370 685 20513
Kitos naujienos
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.
Po energetikos išteklių kainų rekordų 2022-aisiais, šiemet jos laikosi gerokai žemesniame lygmenyje. Vis dėlto atsipalaiduoti ne laikas, nes rinkos yra nestabilios, o ateities sandoriai anonsuoja, kad energetikos ištekliai vėl brangs.
Vakar, gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti, buvo gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.