Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Informaciją VKEKK pateikusi „Vilniaus energija“: „Komisijos nurodymai – neįgyvendinami“
Šiandien eilinę dalį nurodytos informacijos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) perdavusi bendrovė „Vilniaus energija" teigia, kad per trumpą laiką įgyvendinti visus Komisijos nurodymus yra neįmanoma fiziškai.
„Pateikėme tokį kiekį išimtinai tik iš „Vilniaus energijos" pareikalautos informacijos, kurį dirbdami visu pajėgumu spėjome surinkti. Deja, tačiau įgyvendinti visas komisijos užduotis, kurių apimtys yra milžiniškos, vos per kelias darbo dienas yra tiesiog neįmanoma, nesame antžmogiai. Akivaizdu, kad bendrovę norima nubausti reikalaujant neįgyvendinamų dalykų", – teigė „Vilniaus energijos" prezidentas Linas Samuolis.
Visą galiojusiais teisės aktais numatytą informaciją ir duomenis 2012-2014 metais „Vilniaus energija" reguliariai teikė komisijai.
Iki šios dienos bendrovė spėjo užpildyti 2 iš 3 komisijos pageidautų, jos tik šių metų spalį išimtinai „Vilniaus energijai" sukurtų ir tik iš „Vilniaus energijos", bet ne iš kitų šilumos tiekėjų, reikalaujamų pateikti lentelių su milžinišku kiekiu informacijos, apimančios trejų metų veiklą.
Tuometiniai teisės aktai šilumos tiekimo įmonėms nei rengti, nei teikti tokios informacijos ar lentelių už praėjusius metus nenumatė. Tokio kiekio informacijos už prašomą trejų metų laikotarpį parengimui dabartiniai teisės aktai numato 12 mėnesių terminą.
„Žinoma, duomenis surinkti įmanoma greičiau nei numato įstatymai, tačiau komisijos nustatomų kelių darbo dienų terminų tikrai nepakanka. Ruošiame išimtinai „Vilniaus energijai" užpildyti paskirtas likusias lenteles ir teikiame tą pačią dieną, kai informacija surenkama", – konstatavo L. Samuolis.
Audituotus 2014 metų duomenis „Vilniaus energijos" prašoma pateikti pagal naujai VKEKK patvirtintus standartus. Komisija juos nustatė dar 2013 m. vasarį, tačiau galutinius išaiškinimus, kaip naujuosius standartus taikyti praktikoje, pateikė tik šių metų gegužės mėnesį – daugiau kaip po dvejų metų.
„Nespėjame pateikti 2014-ųjų duomenų pagal naująją tvarką. Naujos formos ataskaitos yra užpildytos, šiuo metu audituojamos ir tikrinamos išorinės audito kompanijos auditorių – darbą planuojame užbaigti dar šį mėnesį", – sakė L. Samuolis.
Kitos šilumos tiekimo įmonės taip pat vėlavo. Numatytam 2015 m. gegužės 1 dienos terminui ataskaitų už 2014 metus pagal naujus VKEKK standartus negalėjo pateikti praktiškai nei viena Lietuvos šilumos tiekėja. „Bausti šilumos tiekėjus už tai, kad pati komisija būtinoms instrukcijoms paruošti užtruko daugiau kaip dvejus metus, nėra sąžininga", – sakė L. Samuolis.
Anot jo, eilę VKEKK pageidaujamų dokumentų ir paaiškinimų bendrovė jau yra pateikusi anksčiau, todėl galima daryti išvadą, kad į pateiktą medžiagą komisija nesigilina. Iš „Vilniaus energijos" reikalauta duomenų, kuo bendrovės sąnaudų atskyrimo apskaitoje bendrosios sąnaudos skiriasi nuo administracinių. Tokia informacija jau buvo pateikta komisijai 2015 m. rugsėjo 10 dieną, pakartotinai – spalio 8 dieną, ir dar kartą pakartotinai – spalio 28 dieną. Tik po trečiojo pateikimo komisija pripažino, kad „Vilniaus energijos" pateiktus duomenis ji turėjo dar rugsėjo pradžioje.
Tarp komisijos reikalautų dokumentų yra ir tokių, kurių rengimo ar turėjimo „Vilniaus energijai" ar bet kokiam kitam šilumos tiekėjui nenumato įstatymai, todėl bendrovė jų tiesiog neturi. Pavyzdžiui, VKEKK prašo pateikti dokumentus su skaičiavimais, kurių pagrindu „Vilniaus energija" 2012-2014 metais sudarė gamtinių dujų sutartis su AB „Lietuvos dujos".
„Deja, tačiau įstatymuose nenurodytų turėti ir todėl neegzistuojančių dokumentų pateikti neįmanoma. Jau anksčiau pateikėme ir dabar išsiuntėme išsamius paaiškinimus, kaip skaičiavimai galėtų būti atliekami, jei juos numatytų teisės aktai", – sakė L. Samuolis.
Jo teigimu, bendrovė yra neįgyvendinusi dar vieno keisto komisijos reikalavimo, pakartotinai atsiųsto 2015 m. rugsėjo 9 dieną, kuriuo VKEKK reikalauja pateikti visas pirmines „Vilniaus energijos" 2012-2014 metų dokumentų kopijas.
Pirminiams dokumentams priskiriamos ir visos bendrovės sąskaitos, išsiųstos klientams. Vien šių sąskaitų spausdinimas ant beveik 30 mln. lapų, sudarančių apie 150 tonų popieriaus, kainuotų apie 1 mln. eurų. Vienam žmogui perskaityti šią medžiagą darbo valandomis, jei 1 puslapio peržiūrai būtų skiriama tik 30 sekundžių laiko, užtruktų daugiau kaip 90 metų.
„Įdomu tai, kad komisijai paaiškinimus apie tai pateikėme raštu dar šių metų rugpjūčio 14 dieną, tačiau popierinių kopijų reikalaujama ir toliau. Reikalavimo atgabenti daugiau kaip 6 sunkvežimius po 24 tonas popieriaus į komisijos patalpas iki šiol formaliai nesame įgyvendinę", – teigė L. Samuolis.
Nuo pat „Vilniaus energijos" veiklos pradžios sostinėje VKEKK pareigūnai reguliariai lankosi bendrovėje, visi vizitai yra registruojami, po patikrinimų visuomet surašomi aktai. Įmonė komisijai nuolat teikia visus reikalingus dokumentus, kuriuos ir privalo pateikti pagal įstatymus.
UAB "Vilniaus energija" pranešimas spaudai Informaciją VKEKK pateikusi „Vilniaus energija“: „Komisijos nurodymai – neįgyvendinami“
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
„Vilniaus energijos" atstovas spaudai,
+ 370 685 20513,
nerijus.mikalajunas@vilniausenergija.lt
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.