Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno komentaras, „Delfi“ portale pasirodžius straipsniui apie brangsiančią šilumą
2015-11-05
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno komentaras, „Delfi" portale pasirodžius straipsniui apie brangsiančią šilumą:
http://www.delfi.lt/verslas/energetika/vilniui-svyla-padai-gresia-drastiskas-silumos-brangimas.d?id=69479090
Padai svyla ne Vilniui, o tiems pareigūnams, kurie atsakingi už per didelio Lietuvai SGD terminalo statybas. Tiems, kurie šiandien laksto po įvairias institucijas ir įvairiais būdais bando milžiniškus terminalo kaštus perkelti ant šilumos vartotojų pečių. Augsiančios šilumos kainos yra tik terminalo problema. Tą įrodo faktas, kad miestuose, kuriuose vartojamas biokuras, o ne terminalo dujos, šilumos tarifai išlieka žemi.
Šiandien pagaminti tą patį šilumos kiekį iš dujų kainuoja net keturis kartus brangiau nei iš biokuro.
Problemos paaštrėjimą sukūrė pati Energetikos ministerija, 2016 metams panaikinusi VIAP finansavimą termofikacinėms elektrinėms ir VIAP kvotas Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Negaminant elektros Lietuvoje reikšmingai sumažės bendras gamtinių dujų poreikis ir dėl to terminalo kaštai bus padalinami mažesniam vartotojų skaičiui.
Papildomai tai sąlygos elektros importo apimčių augimą, o tai pradėjus eksploatuoti „Nordbalt" elektros tiltą neleis dar labiau sumažinti elektros kainų Lietuvos rinkoje. Tokias išvadas viešai skelbė ne vienas energetikos ekspertas. Maža to, VIAP panaikinimas termofikacinėms elektrinėms didins šilumos kainas Kaune, Panevėžyje ir, galimai, Vilniuje.
Kokiu keliu dabar bando sukti Energetikos ministerija ir Vyriausybė? Bandoma SGD terminalo nuostolius padalinti miestams, kuriuose vyrauja biokuras, ir elektros vartotojams, 38 milijonus eurų terminalo kaštų priskiriant sumokėti „Lietuvos energijai", kuri 2016 metais negamins elektros ir perkels šias papildomas išlaidas tiesiai į elektros vartotojų sąskaitas. Tai nėra geras sprendimas.
Energetikos ministerijai nereikėtų apsimetinėti, kad energijos kainos keisis tik tuo atveju, jei bus nepriimtas Terminalo įstatymo pakeitimas. Pakeitimą priėmus, terminalo kaštus irgi sumokės energijos vartotojai, tik kitokiais būdais.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija siūlo išlaikyti 2015 ir ankstesniais metais galiojusį gamtines dujas deginančių elektrinių finansavimo mechanizmą per VIAP. Tai leistų nedidinti saugumo dedamosios dydžio likusiems dujų vartotojams, o nuostolingos sutarties su „Statoil" nuostolius palikti paskirtajam dujų tiekėjui AB „Litgas", kuris vienintelis gali realiai tuos nuostolius sumažinti, keisdamas sutartį ar realizuodamas brangias suskystintas dujas kitose rinkose.
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas,
LŠTA atstovas spaudai,
mob. tel. + 370 685 20513,
nerijus.mikalajunas@vilniausenergija.lt
Kitos naujienos
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
2023
Birželio
02
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.
2023
Birželio
02
Po energetikos išteklių kainų rekordų 2022-aisiais, šiemet jos laikosi gerokai žemesniame lygmenyje. Vis dėlto atsipalaiduoti ne laikas, nes rinkos yra nestabilios, o ateities sandoriai anonsuoja, kad energetikos ištekliai vėl brangs.
Vakar, gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti, buvo gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.