Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA parengta INFORMACIJA DĖL ŠILDYMO SEZONO PABAIGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262; Aktuali redakcija nuo 2012-09-01 );
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; Aktuali redakcija nuo 2013-03-26);
• Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449, Aktuali redakcija nuo 2012-07-01);
• Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219);
• Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 127-6488);
• Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (Žin., 2010, Nr. 43-2084);
• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 143-6311);
• Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
• Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės (Žin., 1999, Nr. 112-3270).
Teisės aktais nustatyta, kad:
• Šildymo sezoną galima baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė už +10° C.
• Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
• Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką.
• Šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo išjungimo eiliškumą.
Kiekvieno, prijungto prie CŠT sistemos, pastato savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir/ar pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), privalo turėti parengtus, teisės aktuose nustatyta tvarka įformintus ir galiojančius, tokius dokumentus:
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir avarijų likvidavimo instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbų žurnalas;
• Šilumos punkto schema;
• Šilumnešio parametrų grafikas;
• Šilumnešio, įskaitant karštą vandenį, parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalas;
Teisės aktų taip pat nustatyta, kad:
• Šilumos tiekėjai užtikrina nenutrūkstamą reikiamo potencialo šilumnešio tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų.
• Pastatų savininkai, daugiabučių namų valdytojai (administratoriai) ir/ar pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojai užtikrina saugų pastatų šildymo sistemų stabdymą, o taip pat organizuoja daugiabučių namų gyventojų sprendimų priėmimą dėl galimybės baigti jų nuožiūra kitu laiku (nei savivaldybės patvirtinta šildymo sezono pabaiga) šildymą.
INFORMACIJA DĖL ŠILDYMO SEZONO PABAIGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO (84.50 KB)
Kitos naujienos
Valstybės įstaigos, įsikūrusios Turto banko valdomose patalpose, per 2022–2023 metų šildymo sezoną sutaupė 12,8 proc. šilumos, lyginant su 2021–2022 m. šildymo sezonu. Taupymui reikšmingos įtakos turėjo šilumos punktų grafikų reguliavimas ir trumpesnis bei šiltesnis šildymo sezonas.
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.