Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
MAŽIAUSIA ŠILUMOS KAINA LIEPĄ TARP DIDŽIŲJŲ MIESTŲ – KAUNE
2022 m. liepos 5 d. AB „Kauno energija” pranešimas.
Liepos mėnesį Kauno miesto, rajono ir Jurbarko gyventojai, besinaudojantys bendrovės „Kauno energija“ tiekiamos šilumos paslaugomis, už suvartotą šilumos kiekį mokės mažiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestai. Kilovatvalandės kaina už šilumą kauniečiams siekia 5,18 ct (su PVM) ir yra 8 procentais arba 1,22 cento mažesnė nei birželį.
Šiltuoju metų laiku centralizuotai tiekiama miesto šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti bei pastoviai temperatūrai vonioje palaikyti.
Brangstant energijos ištekliams, „Kauno energija“ mažiausias šilumos kainas vartotojams gali pasiūlyti dėl ilgametės, sėkmingai įgyvendintos ir tęsiamos strategijos, orientuotos į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos gavybos procese. Taip pat – dėl įmonės veiklos optimizavimo ir sėkmingai įgyvendinamų technologinių sprendimų, padedančių ne tik sumažinti galutinę šilumos kainą vartotojams, bet ir į aplinką išmetamo CO2 kiekį.
Apie 90 proc. šilumai pagaminti reikalingos energijos bendrovė išgauna iš biokuro. Nors biokuro bei gamtinių dujų kainų padidėjimas neišvengiamai paveikia ir miesto šilumos kainas, centralizuotai tiekiama miesto šiluma Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke išlieka pigiausiu būdas šildytis lyginant su alternatyvomis – elektra ar iškastiniu kuru.
Siekdama užtikrinti patikimą ir efektyvų miesto šilumos tiekimą vartotojams, „Kauno energija“ kasmet atnaujina didžiausią riziką keliančias vamzdyno atkarpas. Liepos pradžioje Žaliakalnyje prasidėjo dar sovietmečių paklotų vienų seniausių Kaune magistralinių vamzdynų rekonstrukcija. Skaičiuojama, kad nauji 500 metrų ilgio poliuteranu izoliuoti vamzdynai tarnaus ne mažiau 30 metų, o šilumos tiekimo nuostoliai sumažės beveik 40 proc.
Bendrovė iki naujojo šildymo sezono pradžios iš viso planuoja rekonstruoti rekordiškai daug – 14 kilometrų – susidėvėjusių šilumos tinklų Šilainiuose, Žaliakalnyje, Dainavoje, Eiguliuose. Tam paruošta 19 projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 11 mln. eurų.
Kitos naujienos
Kai jau atrodė, kad atėjo pavasaris, oras ėmė ir atvėso, o žvelgiant į tolimesnę orų prognozę – šilumos dar teks palūkėti.
Balandžio 17-ąją minima Lietuvos energetikų diena. Šia proga UAB Ignalinos šilumos tinkluose organizuotas šventinis renginys, skirtas pagerbti energetikos srityje dirbančius žmones.
Trečiadienį Energetikos ir technikos muziejuje pažymint 132-uosius metus nuo pirmosios elektros lemputės Lietuvoje įžiebimo, prasidėjo renginiai 5–12 klasių moksleiviams, rašoma „Ignitis“ pranešime žiniasklaidai.
Didžiųjų miestų savivaldybėse situacija dėl šildymo – kardinaliai skirtinga. Vilniuje šildymo sezonas baigtas ir net neplanuojama jo atnaujinti, nors smarkiai atvėso. Kaune ir Klaipėdoje tebešildoma, tačiau pasirodo, kad visuose trijuose miestuose gyventojai skundžiasi ne tik dėl šalčio, bet ir dėl to, kad šildymą, jų manymu, laikas išjungti.