Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LSDP ragina Kreivį ir Landsbergį pradėti tarptautinę kampaniją dėl kainų elektros biržoje: „ir toliau miega“
Šaltinis: lrt.lt
Opoziciniai socialdemokratai užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir energetikos ministrą Dainių Kreivį ragina valstybės vardu pradėti tarptautinę kampaniją reikalaujant peržiūrėti elektros energijos pardavimų biržos „Nord Pool“ tvarkas ir taisykles.
„Ministrai turėtų imtis aktyvių veiksmų gindami Lietuvos interesus – burti sąjungininkus ir reikalauti peržiūrėti „Nord Pool“ taikomas taisykles ir prekybos tvarkas. Kai panori, abu ministrai gali būti labai karingi. O kai kalbama apie energetiką – ir toliau miega“, – išplatintame pranešime sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Pasak socialdemokrato, „kosminės elektros kainos yra biržoje galiojančių taisyklių pasekmė“.
„Jos nustatomos pagal pasiūlytą didžiausios kainos principą. Vertinant susidariusias aplinkybes ir anomalijas, biržos taisyklės turi būti peržiūrimos. Jei liks galioti dabartinė tvarka, Lietuva ir toliau bus apiplėšinėjama“, – mano jis.
Pasak G. Palucko, subūrus sąjungininkus Europos Sąjungoje ir darant politinį spaudimą norvegų ir švedų kompanijoms, kurios ir nustato „Nord Pool“ taisykles, galima pasiekti rezultatų.
„Tačiau tam reikia aktyvių politinių veiksmų ir koordinuoto veikimo. Jei taisyklės liks tokios pat, ir toliau būsime elektros kainų rekordininkai visoje Europoje – mokėsime šimtus kartų daugiau. Dabar vietoje realių sprendimų ministrai tik pasakoja dešimtmečio senumo istorijas apie atominę elektrinę. Tai liudija, kad nei G. Landsbergis, nei D. Kreivys realiai neturi jokių sumanymų apie tai, ką daryti toliau. Artėja rekordinių kainų žiema, tad nieko nedaryti būtų pražūtinga“, – sako G. Paluckas.
Jo teigimu, Energetikos ministerijai derėtų vertinti ir situaciją biokuro biržoje „Baltpool“.
„Čia taip pat kaina už biokurą nustatoma didžiausios kainos principu ir tuo yra piktnaudžiaujama. Nelikus pigaus biokuro iš Rusijos ir Baltarusijos, tikros konkurencijos tarp žaidėjų nėra. Niekas nesiūlo ilgalaikių sandorių, tik savaitės. Tiekėjai sandėliuoja biokurą siekdami užkelti kainas rudenį, nors jos ir taip keturis kartus didesnės nei pernai. Savivaldybės šiuo metu irgi tinkamai neapsirūpinusios biokuru – turi vos 10 proc. reikiamo kiekio“, – priduria G. Paluckas.
Antradienį D. Kreivys kreipėsi į elektros rinkos reguliuotoją prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, pranešė Energetikos ministerija.
Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.
D. Kreivys trečiadienį, viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“ – vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje tądien siekė 823 eurus už MWh elektros.
Kitos naujienos
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.