Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LR Seime vyko konferencija „Geotermija Lietuvai“
2019-06-05
Birželio 3 d. LR Seime vyko konferencija „Geotermija Lietuvai”. Konferencijoje nagrinėtos šiluminės geotermijos geologinės prielaidos Lietuvoje; seklioji geotermija su šilumos akumuliacija – žemės šilumos siurblių panaudojimas individualių namų, daugiabučių ir verslo pastatų šildymui; geoterminis vanduo sveikatinimui bei akvakultūros plėtrai; geoterminių įrenginių įrengimo tvarka (teisiniai klausimai) bei finansavimo galimybės; geotermijos plėtros gairės – Lenkijos ir Vokietijos patirtis.
Konferencijos metu buvo išsakyta daug diskutuotinų ir nevienareikšmiškai vertinamų „faktų“, tezių ir nuomonių. Pavyzdžiui:
- Šilumos siurblio (seklioji geotermija) COP (coefficient of performance) lygus apie 4 net su radiatorine šildymo sistema.
LŠTA: paprastai toks COP sunkiai pasiekiamas. Teoriškai įmanomas didelio našumo šilumos siurbliams, kurie aptarnauja grindinio šildymo sistemas. - Šilumos siurblio oras-oras sezoninis COP lygus apie 2,5.
- Lietuvoje instaliuota apie 110 MW šiluminės galios iš sekliosios geotermijos. Šilumos siurblius yra įsirengę 15 vnt. daugiabučių. Iš jų 7 yra Alytuje.
- Seklioji geotermija 200-500 m. gylyje, temperatūra apie 10 C. Lietuvos vakaruose – apie 35 C.
- Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūra (APVA) šiuo metu finansuoja šilumos siurblių įrengimą individualiuose namuose. Numatyta skirti 4 mln Eur. paramą naujiems projektams, ir 2 mln Eur. jau įgyvendintiems.
- Sekliosios geotermijos kolektoriaus šilumos srautas 60-70 W/m. Efektyvumą 10-12 proc. galima padidinti įrengus sezoninę šilumos talpą.
- Pripažįstama, kad pikinio šilumos poreikio šilumos siurbliai nepadengia.. reikalingas alternatyvus šilumos šaltinis, o dažniausiai renkamasi CŠT. Nepaisant to, siurblių šalininkai prašo didesnės valstybės paramos įrangai ir jos įrengimui, reikalauja panaikinti rezervinės galios mokestį CŠT įmonėms. Siūlo taikyti lengvatinius elektros tarifus šilumos siurbliams.
- Šilumos siurblių proteguotojai „skaičiuoja“, kad CŠT šilumos kWh kaina 6 ct, o šilumos, pagamintos šilumos siurbliu, 1,6-2,0 ct. Lygindami jie vertina tik išlaidas energijai. CŠT kainą, kur įskaičiuota viskas, lygina tik su išlaidomis elektrai.
LŠTA: vertinant naudota tik elektros energijos kaina (10-11 ct/kWh). Realių šilumos siurblio sąnaudų (investicijos į įrangą, eksploatacija, remontai, techninės priežiūros užtikrinimas visą parą, jei tokia paslauga būtų, sąskaitų išrašymas ir pan.) nenurodo, galimai specialiai klaidinant gyventojus. - Konferencijos dalyviai siūlo pradėti eksploatuoti UAB „Geoterma“. Buvo pasiūlyta šią įmonę perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei, o didžiausio palaikymo sulaukė siūlymas ją perduoti Klaipėdos universitetui moksliniams tikslams. Kiti siūlė Geotermoje naudotas dujas keisti į biokurą ir toliau gaminti šilumą CŠT Klaipėdos miesto sistemai.
Daugiau informacijos apie konferenciją rasite ČIA
Kitos naujienos
2020
Gegužės
26
Nuo liepos 1 d. įsigalioja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos pakeitimai, skirti užtikrinti šilumos punktų eksploatavimo teisingą investicijų atlyginimą šilumos punktų savininkams, bei pagerinti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir eksploatavimo kokybę. Tikimasi, kad šie pakeitimai prisidės prie spartesnio daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo (mažosios renovacijos). […]
Ilgiau nei keturis mėnesius šilumos tiekėjai ar nepriklausomi šilumos gamintojai galėjo teikti paraiškas Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir kreiptis Europos Sąjungos investicijų pagal priemonę „Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas“. Iš viso LVPA sulaukė 8 paraiškų, kuriomis prašoma finansuoti projektus už daugiau nei 22 mln. Eur.
Panevėžio energijai skirta 412 tūkst. Eur parama iš Klimato kaitos programos lėšų. Aplinkos ministro įsakymu skirta parama bus panaudota absorbciniam šilumos siurbliui ir saulės fotovoltinei elektrinei įrengti Panevėžio katilinėje, esančioje Pušaloto gatvėje. Projekto tikslas – didinti energetinį efektyvumą modernizuojant esamą įrangą, toliau plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje bei mažinti šiltnamio efektą […]