KLAIPĖDOS MIESTO POLITIKAI APŽIŪRĖJO AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ PAGRINDINĮ PADALINĮ

2021-07-21

2021 m . liepos 21 d. AB „Klaipėdos energija“ pranešimas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai praėjusią savaitę savo posėdį perkėlė į AB „Klaipėdos energija“ rajoninę katilinę Šilutės plente. Vizito tikslas – susipažinti su pagrindiniu miesto šildymą užtikrinančiu bendrovės padaliniu, išgirsti energetikų aktualijas ir apžiūrėti daug diskusijų sukėlusio aplinkosauginio incidento vietą, kai vasario mėnesį AB „Klaipėdos energija“ buvo apkaltinta gamybinių nuotekų išleidimu į Kuršių marias.

Pasveikinęs su pasibaigusiu karantinu ir pasidžiaugęs galimybe vėl posėdžiauti betarpiškai, komiteto pirmininkas Alvidas Šimkus paprašė bendrovės generalinio direktoriaus Antano Katino pristatyti bendrovės situaciją. Išklausę įžangą apie vis kylančias kuro bei energijos kainas ir nelinksmas ateinančio šildymo sezono prognozes, politikai vadovą apipylė klausimais.

„Ko reikia, kad prie bendrovės tinklų jungtųsi kuo daugiau vartotojų ir žiemą išvengtume smogo iš privačių namų bei katilinių, kur, ne paslaptis, deginamos ne tik anglys, bet ir padangos ar batai?“ – klausė komiteto narys Arūnas Anziulis.

„Politikai turėtų patvirtinti naują miesto Šilumos ūkio specialųjį planą. Mes tiekiame ekologišką A++ standartą atitinkančią šilumos energiją, daugiau nei 70 procentų mūsų šilumos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių. Yra visos galimybės Klaipėdos orą padaryti švaresniu, atsisakyti mieste iškastinio kuro katilinių“, – atsakė Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Vadovas paaiškino, kad  net individualių namų savininkams, kurie iki šiol būstą šildo dyzeliu, anglimi ar durpių briketais, atsirado galimybė atsisakyti neefektyvių ir orą teršiančių šildymo įrenginių. Jie galės pasinaudoti valstybės parama ir prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų. AB „Klaipėdos energija“ tam nemato techninių kliūčių – yra sprendimai ir grindiniam, ir radiatoriniam šildymui, o bendrovės specialistai pasiruošę konsultuoti dėl prisijungimo galimybių.

Trumpoje ekskursijoje apžiūrėję biokuro saugyklas bei naujus katilus politikai ilgėliau užtruko prie rūsio patalpų, kur žiemą aplinkosaugininkai fiksavo pažeidimą ir bendrovei skyrė 67 eurų nuobaudą už galimą Kuršių marių taršą.

„Mes su šia aplinkosaugininkų išvada nesutinkame, bet dėl grynai ekonominių priežasčių neskundėme nuobaudos teismui. 67 eurai nėra ta suma dėl kurios verta leisti tūkstančius advokatų samdymui ar metų metus gaišti mūsų darbuotojų laiką ruošiant medžiagą ir sėdint teismuose“, – argumentavo bendrovės vadovas.

Žiemą aplinkosaugininkai įžvelgė galimą paviršinių nuotekų taršą smėliu bei druska iš AB „Klaipėdos energijos“ teritorijos. Bet aplinkosaugininkai neatsižvelgė į šilumos gamintojų pateiktus kontrargumentus. Tose patalpose, kuriose fiksuota tariama tarša, šilumos gamybai ir įrenginių aptarnavimui minėtos medžiagos nenaudojamos.  

Į tariamo incidento rūsį nusileidę ir įrenginius apžiūrėję politikai Alvidas Šimkus ir Arūnas Barbšys, patvirtino labiau tikintys energetikų versija.

„Prisimename, kiek tūkstančių tonų druskos ir smėlio mišinio šią žiemą buvo išbarstyta Klaipėdos gatvėse. Labiau tikėtina, jog į Kuršių marias ištekėjęs ir užfiksuotas gelsvo vandens srautas buvo atodrėkio metu iš gatvių subėgusios polaidžio nuotekos. Termofikacinis vanduo, kurį savo trasose naudoja ir katiluose kaitina energetikai, yra žalios spalvos“, – teigė inžinieriaus išsilavinimą turintis Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys. Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavę Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai pripažino išgirdę daug naujienų apie bendrovę ir pozityviai įvertino energetikų atliekamas investicijas bei sprendimus, užtikrinančius kokybišką ir ekologišką centralizuotą šildymo paslaugą Klaipėdos vartotojams. 

Kitos naujienos