Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Keturiuose Lietuvos miestuose bus statomos ir rekonstruojamos kogeneracinės elektrinės

2020 m. rugsėjo 10 d. LR energetikos ministerijos pranešimas
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kurias skiriamas finansavimas kogeneracijos projektams Jonavoje, Vilniuje, Visagine bei Alytuje. Visiems šiems projektams skirta suma siekia daugiau nei 19 mln. eurų ir prisideda prie Ateities ekonomikos DNR plano skatinimo.
Projektų lėšomis bus skirtas finansavimas šilumos tiekėjams, kurie įsirengs naujus didelio efektyvumo biokuro kogeneracijos įrenginius, kurių visa pagaminta šilumos energija bus tiekiama į šilumos tinklus. Iš viso finansuojami bus 4 projektai Jonavoje, Vilniuje, Visagine bei Alytuje.
Didelio naudingumo biokuro kogeneracijos skatinimas – vienas iš svarbių Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. uždavinių. Šių kogeneracinių elektrinių rekonstrukcija ir statyba yra svarbi, kad būtų pasiekti nacionaliniai energetikos tikslai – 2030 m. centrinio šildymo sektoriuje 90 proc. šilumos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Kogeneracijos nauda ypač didėja, nes nedidelėse veikiančiose didelio naudingumo biokuro kogeneracinėse jėgainėse geresnė galimybė naudoti biomasę, pramonines ir žemės ūkio atliekas. Tokio kuro naudojimas atitinka tvarios plėtros principus, yra pigesnis, nei didelės galios jėgainėse vartojamos dujos ar mazutas. Statant nedidelės galios kogeneracines jėgaines sukuriamos darbo vietos, vystomi regionai – tai efektyvus būdas ir socialinėms problemoms spręsti. Dviejų energijos rūšių, šilumos ir elektros energijos, gamyba vienu metu yra pigesnė ir turi didžiulį CO2 išmetimo mažinimo potencialą, lyginant su atskirąja elektros gamyba šiluminėse elektrinėse.
Paskelbus kvietimus teikti paraiškas finansuojami galėjo būti projektai, skirti naujų didelio naudingumo biokuro kogeneracijos įrenginių įrengimui, esamų kogeneracijos įrenginių atnaujinimui, esamų šiluminės energijos gamybos įrenginių keitimui kogeneracijos įrenginiais centralizuoto šilumos tiekimo sistemose (neviršijant 5 MW elektrinės galios ir visas nominalus šiluminis našumas nuo 1 MW iki 20 MW).
Siekiant didžiausios naudos, kogeneraciniai pajėgumai planuojami remiantis Lietuvos miestų šilumos vartotojų poreikiu, todėl kogeneracinės jėgainės efektyvumas gali pasiekti net 95 proc. ar daugiau nuo sudeginamo kuro energetinės vertės, kai tradicinės elektrinės pasiekia 30-60 proc. kuro energijos išnaudojimo efektyvumą.
Kitos naujienos

Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pristato Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įdiegtus pakeitimus, kurie sudarys galimybę klientams patogiau ir paprasčiau naudotis sistemos paslaugomis.
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, karštas vanduo Panevėžio miesto gyventojams kainuos 6,78 euro už kubinį metrą (be PVM). Gyventojams teikiamai šilumai ir karštam vandeniui 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.