Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Kaune bus steigiamas valstybinės svarbos pramonės parkas
2020 m. lapkričio 25 d. LR Vyriausybės pranešimas
Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam projektui dėl Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) pripažinimo valstybei svarbiu ir nustatė šio parko teritorijos ribas.
Įgyvendinus projektą planuojama įsteigti ir išplėtoti valstybinės svarbos Kauno AIPP, kuris leistų sparčiau didinti šalies verslo konkurencingumą, pritraukti užsienio ir vietos investuotojus, kurti naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, skatinti inovatyvią ir tvarią veiklą pramonės ir paslaugų srityse. Pramonės parką numatoma steigti beveik 30,2 ha ploto sklype Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūnijos teritorijoje.
„Įgyvendinant Kauno inovacijų pramonės parko projektą planuojama pritraukti ne mažiau kaip 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, sukurti ne mažiau kaip 1100 ilgalaikių darbo vietų. Taip pat numatoma įkurti 3 mokslo ir studijų institucijų filialus, įrengti ir įveiklinti verslo inkubatorių“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.
Numatoma, kad projekto vykdytoja Kauno miesto savivaldybė, kartu su pasirinktu pramonės parko operatoriumi, įgyvendins šį projektą trimis etapais. Pirmas etapas numatytas iki 2031 m., antras etapas – iki 2041 m., o trečias etapas numatytas iki 2046 m.
2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane yra numatytas strateginis tikslas – pereiti prie žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Siekiant šio tikslo, numatoma didinti tiesiogines užsienio ir vietines investicijas, ypač pažangiųjų technologijų ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose, taip pat kurti naujas darbo vietas šiuose sektoriuose, skatinti ekonominį augimą, didinti pridėtinę vertę.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pristatydama minėtą projektą Vyriausybei, pabrėžė, kad specialios teritorijos, skirtos gamybos ir paslaugų vystymui, Kauno mieste nebuvimas, kur koncentruojasi labai didelė tiek gyventojų, tiek mokslo institucijų dalis, neleidžia maksimaliai išnaudoti viso Lietuvos pramonės ir mokslo potencialo, pritraukti aukštos pridėtinės vertės tiesioginių užsienio investicijų.
Kauno miesto Aleksoto mikrorajone parengus atitinkamą teritoriją, būtų galima pritraukti užsienio ir vietos investuotojų, įtvirtinti žinių, aukštųjų technologijų branduolio formavimą Kauno regione.
Kitos naujienos
Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ir Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pristatė beveik 800 mln. eurų vertės rekordinę paramą, skirtą gyventojų, verslo ir viešojo sektoriaus energetiniam savarankiškumui ir efektyvumui didinti.
Seime energetikos ministro buvo pristatyta naujai parengta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija. Ministras vardijo Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus iki 2050 m., infrastruktūros plėtros perspektyvas ir investicijų poreikį ir t.t.
Užuot renovavus senus daugiabučius, Aplinkos ministerija siūlo juos griauti. Kodėl, jų manymu, toks sprendimas yra geresnis? Ar artėja daugiabučių griovimo vajus? Apie tai buvo kalbama LNK žiniose.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos gamybos bei naudojimo situacija skirtingose šalies savivaldybėse yra nevienoda. Vienas gerųjų pavyzdžių – Šilutės rajono savivaldybė, kurioje atsinaujinančios energijos dalis bendrose energijos sąnaudose jau sudaro 90,5 proc., o užsibrėžtas tikslas – kad šis rodiklis iki 2030 m. pasiektų 95 proc.