Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Įsigaliojo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo pakeitimai
LR aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 30 d. pranešimas.
Aplinkos ministras patvirtino atnaujintą Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą. Aprašo pakeitimais patikslinti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai įvedant artimos aplinkos sąvoką, atrankos etape atsisakoma tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo.
Nuo šiol analizuojant, ar planuojama ūkinė veikla galėtų daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir ar dėl to jai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, reikės atsižvelgti ne tik į gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose vykdomas veiklas ar kitas aplinkybes.
Bus privaloma įsitikinti, ar dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio pobūdžio neigiamas poveikis galėtų sumuotis ir su artimoje aplinkoje jau vykdomomis ar planuojamomis ūkinėmis veiklomis ir galėtų daryti suminį neigiamą poveikį.
Naują artimos aplinkos sąvoką įteisino Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. sausio 1 d.
Atnaujintame apraše atsisakyta poveikį patiriančios valstybės – tai gali būti kitos užsienio valstybės – informavimo (notifikavimo) atrankos etape, kaip praktikoje nepasiteisinusios procedūros. Tai leis atranką atlikti greičiau, jos procesas sutrumpės.
Taip pat nustatyta tvarka, kaip atsakinga už poveikio aplinkai vertinimą institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – atrankos metu gali konsultuotis su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą koordinuojančia Aplinkos ministerija dėl galimo neigiamo poveikio kitos užsienio valstybės aplinkai.
Dar vienas pasikeitimas – jei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta atrankos informacija neatitinka aplinkos ministro nustatytų reikalavimų, Aplinkos apsaugos agentūra atsisako atlikti atranką ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos apie tai raštu informuoja ją pateikusius asmenis.
Be to, atrankos išvados priėmimo terminas skaičiuojamas nebe nuo informacijos atrankai pateikimo. Pagal naują tvarką Aplinkos apsaugos agentūra atrankos išvadą priima per 10 darbo dienų po to, kai gauna poveikio aplinkai vertinimo subjektų, tai yra savivaldybės ir valstybinių institucijų, dalyvaujančių atrankos procedūrose, pasiūlymus.
Šiais aprašo pakeitimais įgyvendinamos 2022 m. lapkričio mėn. 14 d. priimto ir nauja redakcija išdėstyto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.